Labdaros ir paramos fondas paramą maistu teikia absoliučiai visoms nepriteklių patiriančioms socialinėms grupėms – neįgaliesiems, senjorams, tėvų neturintiems vaikams, vienišiems tėvams, daugiavaikėms šeimoms, darbą praradusiems, sergantiems ar nelaimių patyrusiems žmonėms.
Vien pernai „Maisto bankas“ išdalino 7,7 tūkst. tonos maisto, iš kurių – net 5,3 tūkst. tonos buvo nuo sunaikinimo išgelbėti, vartoti tinkami produktai. Anot organizacijos vadovo Simono Gurevičiaus, pastaraisiais metais šalies gyventojai „Maisto banko“ indėlį vertina vis labiau.
„Pastebime, kad visuomenė ima geriau suprasti mūsų misiją. Juk savo veikla ne tik išsaugome gerą maistą nuo iššvaistymo – maisto produktus perduodame jų stokojantiems. Valgomais produktais padedame beveik 600 kitų nevyriausybinių organizacijų. Šią paramą gaunančios organizacijos bei pavieniai asmenys maistą neapsakomai vertina, o dalis jų net sunkiai suvokia, kad tinkamas vartoti maistas kitu atveju galėjo būti sunaikintas“, – sako S.Gurevičius.
Pastebi besikeičiančius gyventojų įpročius
Pašnekovo teigimu, pandemija dar labiau išryškino nevyriausybinių organizacijų veiklos svarbą: „Nei vienas nežinome, kaip gali pasikeisti situacija pasaulyje ir kaip tai palies mus. Taip pat negalime numatyti savo ligų ar kokią senatvę sutiksime. Maistas yra mūsų egzistavimo pamatas. Pavalgęs žmogus jaučiasi tvirčiau, atranda jėgų ir ryžto spręsti kitoms problemoms ir gali kabintis į gyvenimą abejomis rankomis. Tikime, kad mūsų veikla prisideda prie kardinalių permainų daugybės lietuvių kasdienybėje.“
S.Gurevičius pratęsia, kad savo pavyzdžiu labdaringa organizacija skatina šalies gyventojus atkreipti dėmesį ir į maisto švaistymą namų ūkiuose. Anot jo, lietuviai tai daro vis dažniau.
„Vis daugiau gyventojų kreipiasi į mus prašydami pagalbos ar patarimų maisto švaistymo klausimais, o jei turi maisto perteklių – mielai juo dalijasi su savo kaimynais kitais žmonėmis ir pagalvoja du kartus, prieš maistą išmesdami. Galima sakyti, kad savo veikla sprendžiame didelę neteisybę. Džiaugiamės, kad per 20 gyvavimo metų tapome tvirtu tiltu tarp maisto perteklių turinčiųjų ir jo stokojančiųjų“, – sako „Maisto banko“ direktorius.
Prisijungia vis daugiau reikšmingų partnerių
Pasak labdaros ir paramos fondo vadovo, kiekvieną dieną labdaringa organizacija surenka atliekantį, bet tinkamą vartojimui maistą iš gamintojų, ūkininkų, logistikos įmonių prekybos tinklų ir kitų vietų. Jų indėlis kasmet jaučiamas vis labiau.
„Lidl Lietuva“ Logistikos departamento vadovas Andrius Narmontas priduria, kad „Maisto bankas“ yra vienas didžiausių prekybos tinklo socialinių partnerių, į kurio organizuojamas labdaros iniciatyvas „Lidl“ įsitraukia jau nuo 2017 m., o 2018 metais šiai organizacijai pradėjo perduoti besibaigiančio galiojimo ir tinkamus vartoti maisto produktus.
„Pernai „Maisto bankui“ šalia iki tol aukotų besibaigiančio galiojimo fasuotos duonos, bakalėjos prekių bei higienos ir buitinės chemijos priemonių, organizacijai pradėjome aukoti ir vaisius bei daržoves. Tai yra ne tik didžiulė pagalba sunkiausiai gyvenantiems šalies gyventojams, kurioms „Maisto bankas“ perduoda paramą, bet ir indėlis į maisto švaistymo problemos šalyje mažinimą. Iš viso labdaringai organizacijai 2018 m. perdavėme 107 tonas maisto, o 2019 m. – 264 tonas maisto produktų. Tikimės, kad ši parama augs ir ateityje“, – sako A.Narmontas.
S.Gurevičius priduria, kad jo vadovaujama organizacija itin vertina „Lidl“ siekį mažinti maisto švaistymą Lietuvoje ir pastangas „Maisto bankui“ sudaryti kuo palankesnes finansines bei logistines galimybes: „Mums visuomet reikia papildomų maisto produktų, tačiau lygiai tokia pat svarbi yra parama organizuojant kasdienę veiklą. Dėkojame prekybos tinklui, kad šis padeda padengti maisto vežimo, paskirstymo ir surinkimo kaštus, skiria finansinę paramą maisto rinkimų akcijų vykdymui rudenį ir pavasarį.“
Maistą išsaugoja ir kitais būdais
Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ prie maisto švaistymo problemos sprendimo prisideda ir kitaip. Tai daryti padeda ir bendradarbiavimas su ūkininkais, kurių gyvuliams įmonė atiduoda nebetinkamus žmonėms vartoti produktus.
„Siekiame, kad maisto švaistymo problema būtų sprendžiama ne tik individualiai, bet ir organizacijų lygmeniu. Dėl to prieš trejus metus pradėjome šalies ūkininkų gyvuliams atiduoti vaisius, daržoves ir duonos gaminius, kurių valgyti nebegali žmonės. Tai pernai leido išsaugoti apie 1000 tonų maisto. Ūkininkai šią paramą vertina ypatingai, nes pašarui išleidžiamus pinigus gali investuoti į gyvūnų auginimo sąlygų gerinimą, vidinių procesų tobulinimą“, – teigia A.Narmontas.
