Klaipėdos mieste maistą rūšiuoti pradėta balandžio pradžioje. Po mėnesio prie projekto prisijungė ir Kuršių nerijos gyventojai.
Tačiau pirmieji rezultatai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą nuvylė.
„Jeigu mokslininkai pagal į maisto konteinerį išmestas atliekas bandytų nustatyti, ką valgo Nidos, Juodkrantės ir kitų UNESCO saugomų miestelių gyventojai, paaiškėtų, kad jie minta... anglimis, pelenais, vietoj padažų naudoja statybinį makrofleksą, o salotas daro iš pernykštės žolės bei stiklo duženų. Juokai juokais, o pirmas rezultatas kraupokas. Į maisto atliekų konteinerius gražiausiame Lietuvos kurorte primesta visko, kas tikrai nėra priskiriama maistui. Kažkokiu mistiniu būdu maisto konteineryje atsirado net sėdmaišis“, – stebėjosi KRATC atstovai.
Nuotraukomis su konteinerių turiniu KRATC pasidalino feisbuke. Kitą kartą atvežtos atliekos jau buvo geriau išrūšiuotos.
Tačiau kaip teigė KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, situacija Kuršių nerijoje ir Klaipėdos mieste skiriasi labai stipriai. Klaipėdiečiai kur kas geriau išrūšiuoja maisto atliekas. Labai greitai perprato, ką galima dėti į šį konteinerį.
Svarstoma, kad Neringoje prasti rezultatai ir dėl to, kad tai – kurortinė teritorija, suvažiuoja daug turistų, kuriems maisto rūšiavimas dar neįprasta.
KRATC pripažįsta ir tai, kad maistui pastatyti konteineriai turi dideles angas. Todėl ir atrodo patrauklesni tiems, kurie nori atsikratyti, pavyzdžiui, sėdmaišio.
Maisto atliekos yra apdirbamos specialiuose įrenginiuose Klaipėdos rajone, Dumpiuose. Iš jo gaminamas kompostas, biodujos.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadovė Roma Budrienė yra pabrėžusi, kad rūšiuojančių labiausiai prašoma nemesti stiklo, kuris gali gadinti įrenginius.
„Mes gi pagamintą kompostą išdaliname. Ar labai kas norėtų komposto su stiklu? Todėl prašome atsakingumo rūšiuojant“, – teigė A.Liubinavičius.
