Kanadietė Mellisa Benoit sirgo sunkia liga – cistine fibroze. Ji trejus metus kentėjo nuo šios ligos ir bakterinių infekcijų. Galiausiai praėjusių metų vasarį ji užsikrėtė kiaulių gripu ir ėmė artėti prie mirties.
Balandį jai jau buvo sunku kvėpuoti. Ji taip intensyviai kosėjo, kad lūžo jos šonkauliai. Jos plaučiai svėrė kaip futbolo kamuolys bei užsipildė pūliais, gleivėmis ir krauju. M.Benoit vos sugebėdavo nueiti iki tualeto, ji nebegalėjo žaisti su savo 2 metų amžiaus dukra Olivia.
Bakterinė infekcija tapo atspari stipriausiems antibiotikams, o kraujo užkrėtimas pažeisdavo jos organus vieną po kito, sakė Toronto ligoninėje dirbantys ją prižiūrėję gydytojai.
Ji buvo arti mirties ribos. Praėjusių metų balandžio pabaigoje gydytojai keletą kartų buvo pakvietę moters artimuosius su ja atsisveikinti. M.Benoit tada buvo vos 32 metai.
„Mes pasiekėme kelio galą. Atrodė, kad nieko nebegalime padaryti“, – sakė Shafas Keshavjee, vienas iš trijų chirurgų, kurie rūpinosi M.Benoit.
Vis dėlto jos gydytojai ėmė svarstyti apie procedūrą, kuri galėjo prailginti moters gyvenimą, bet niekada nebuvo atlikta.
Jie galėjo visiškai pašalinti abu plaučius ir leisti jų funkcijas perimti mašinoms. Tokiam planui pavykus, technologijos galėjo palaikyti jos gyvybę, kol atsirastų tinkamas plaučių donoras.
Vis dėlto prie mašinų, kurias norėjo panaudoti daktarai, anksčiau žmogus nebūdavo prijungiamas ilgam laikui. Gydytojai nežinojo, ar jos galėjo veikti ilgą laiką, ar M.Benoit dėl jų negrėsė infekcijos ar kitos komplikacijos. Tačiau jie žinojo vieną dalyką – jei nieko nedarys, moteris iki ryto mirs.
Gydytojai paaiškino šeimai procedūrą ir jos rizikas. „Šeima suprato pavojų. Tačiau šeimos nariai perdavė gydytojams, kad Melissa dažnai kartodavo norinti padaryti viską, kas įmanoma, jog išgyventų dėl savo vyro Chriso ir jų dukros Olivios“, – sakoma ligoninės pranešime spaudai.
Pasak moters vyro, jų šeima ilgą laiką girdėjo vien tik blogas naujienas ir žinios apie naujos procedūros galimybę šeimai pirmąkart per ilgą laiko tarpą suteikė vilties. Todėl šeima nutarė rizikuoti.
Devynias valandas trukusios operacijos metu gydytojai pašalino M.Benoit plaučius ir ji buvo prijungta prie „pažangiausių gyvybės palaikymo sistemų“. Gydytojai visą procedūrą vėliau aprašė chirurgams skirtame medicininiame žurnale.
Gydytojai moteriai dirbtiniu būdu sukėlė komą ir pradėjo operaciją. Prie M.Benoit širdies buvo prijungtas mažas nešiojamas dirbtinis plautis „Novalung“. Šis prietaisas padėjo į moters kraują patekti deguoniui ir iš jo pasišalinti anglies dvideginiui. Kitas prietaisas padėjo moters širdžiai palaikyti kraujotaką kūne. Operacija buvo sėkminga, ir medikai suprato – belieka laukti. Laukti, ar pirmiau atsiras persodinimui tinkami plaučiai, ar pasireikš komplikacijos.
Plaučiai atsirado pirmiau. Plaučių persodinimo operacija pavyko, ir netrukus M.Benoit atvėrė akis.
„Jie mane prikėlė iš numirusiųjų“, – M.Benoit sakė „Washington Post“.
Gydytojų teigimu, po persodinimo operacijos M.Benoit vis dar susiduria su iššūkiais. Ji praleido ne vieną mėnesį reabilitacijoje, kad atgautų jėgas. Terapija tęsiasi ir dabar, bet M.Benoit jau vaikšto be lazdos. Be to, ji gali leisti laiką su savo dukra.
„Mes užsiimame dalykais, kurių negalėjau daryti ilgą laiką. Aš žaidžiu su ja. Mes einame į lauką. Praeitą savaitę mes pirmą kartą buvome akvariume“, – sakė M.Benoit.
