Perdirbus 1 toną popieriaus, galima išsaugoti 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pusę metų apšildyti įprasto dydžio namą.
433 kilogramai – tiek šiukšlių tektų pakelti vienam lietuviui, jei jis savo šiukšliadėžę ištuštintų kartą per metus. Nors, remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, tai yra mažiau nei Europos šalių vidurkis, kuris siekia 481 kilogramo, tačiau pasitempti dar yra kur.
Išmetami kalnai perdirbimui tinkamų atliekų
Lietuvoje perdirbimui atiduodama vos penktadalis atliekų, nepaisant to, kad remiantis Žaliosios rinkos instituto ir savivaldybių informacija, perdirbti būtų galima apie pusę lietuvių išmetamų atliekų. Taigi kokių atliekų, tinkamų antriniam panaudojimui, mūsų šiukšliadėžėse daugiausia?
- Popierius sudaro septintadalį išmetamų atliekų, t.y. apie 30 kg. Tai – nesunkiai perdirbama ir antriniam naudojimui paruošiama žaliava. Perdirbus 1 toną popieriaus, galima išsaugoti 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pusę metų apšildyti įprasto dydžio namą. Deja, kol kas didelė dalis popieriaus atliekų – laikraščių, žurnalų, pakuočių ir pan. – išmetama, o ne atiduodama perdirbimui.
Atliekų perdirbimas - Daugiau nei 30 kg, viso šiukšliadėžės turinio taip pat sudaro stiklas. Ši medžiaga turi bene seniausias rūšiavimo ir perdirbimo tradicijas mūsų šalyje. Stiklą nesunku paruošti antriniam naudojimui ar perdirbti, tad gausybė gėrimų ar maisto laikymui, pardavimui ir transportavimui skirtų indų bei kitų dabar sąvartynuose atsiduriančių stiklinių gaminių galėtų būti nesunkiai grąžinami į rinką antram gyvenimui.
- Plastikas taip pat sudaro apie 16 proc. visų išmetamų atliekų. Jis yra populiariausia maisto ar gėrimų, chemijos, kosmetikos gaminių pakuočių dalis. Iš perdirbto plastiko gaminami indai, baldai, įvairios detalės, kurias naudojame buityje, statyboje, taip pat audžiami sintetiniai rūbai.
- Toks metalas kaip aliuminis, plienas sudaro 3 procentus mūsų šiukšliadėžių turinio. Jis gali būti išlydytas ir vėl panaudotas. Taigi namie susikaupiančias konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų taip pat reiktų atiduoti perdirbti.
Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje vien įvairių gėrimų pakuočių – pagamintų iš plastiko, metalo ar stiklo – parduodama apie 600 milijonų. Didelė dalis jų yra nerūšiuojama ir nukeliauja į bendrų atliekų sąvartynus, nors galėtų būti perdirbtos ir prikeltos antram gyvenimui.
Tausoti aplinką padės naujoji užstato sistema
Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradeda veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Už metalines, stiklines ir plastikines pakuotes bus imamas 10 ct vertės užstatas, kuris grąžinamas, kai pirkėjas grąžina pakuotes parduotuvėje.
Tikimasi, kad vien pirmaisiais sistemos veikimo metais bus surenkama apie 55 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių – tiek, kiek sveria 2700 Afrikos dramblių. Ilgainiui pakuočių surinkimo ir perdirbimo kiekiai bus didinami. Gyventojai galės patys įsitikinti naujosios sistemos nauda – sumažės šiukšlių pakelėse, miškuose, paežerėse, paplūdimiuose.
Visą informaciją apie naująją užstato sistemą galima rasti www.grazintiverta.lt.
Ką atsiminti, norint rūšiuoti?
Į sąvartynus keliaujančių mišrių atliekų rūšiavimas reikalauja daug papildomų išteklių ir nėra toks efektyvus kaip pačių žmonių dar namuose vykdomas antriniam panaudojimui tinkamų atliekų išskirstymas. Dalinamės keliais patarimais, kaip rūšiuoti antriniam perdirbimui tinkamas atliekas:
- Tuščias vienkartines gėrimų pakuotes, pažymėtas užstato ženklu, grąžinkite užstato sistemoje dalyvaujančiose parduotuvėse. Metalines, stiklines, plastikines pakuotes, pažymėtas užstato sistemos ženklu, nuo vasario 1 d. galėsite grąžinti perdirbimui ir atgauti 10 ct užstatą. Šios pakuotės turės būti tuščios, išlaikiusios formą, nepažeistomis etiketėmis.
- Perdirbimui atiduokite tik švarią ir sausą pakuotę. Plastikinius, metalinius ar stiklinius indelius, pvz., jogurto pakuotes, prieš išmesdami švariai išplaukite. Nešvarios pakuotės, ypač išteptos aliejumi ar riebalais, netinka perdirbimui. Taip pat įsitikinkite, kad išmetama pakuotė – ypač popierinė – būtų sausa.
Plastikas - Į rūšiavimo konteinerius meskite tik smulkesnes atliekas. Jei daiktas netelpa per rūšiavimo konteinerio skylę, jį reiktų perdirbimui atiduoti ten, kur renkamos stambiagabaritės atliekos.
- Elektros ir buities technika, elementai, lemputės – į specialias surinkimo vietas. Atsiminkite, kad elektroniką – kompiuterius, televizorius, šaldytuvus ir pan. – galima atiduoti perdirbimui atliekų priėmimo aikštelėse, palikti specialiuose konteineriuose prekybos centruose ar į namus išsikviesti specialistus, kurie surenka nereikalingą elektroninę įrangą. Senus elementus galima atiduoti beveik visuose prekybos centruose ir didesnėse technikos parduotuvėse. Įvairių rūšių lempos taip pat turi būti atiduodamos perdirbimui specialiuose surinkimo punktuose arba lempomis prekiaujančiose parduotuvėse.
