Šia gražia proga vyko iškilmingos Šv. Mišios, kurių metu Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė meldėsi už iškilų dvasininką, visus, kovojusius už Lietuvos laisvę bei už šimtmetį švenčiančią Lietuvos valstybę. Taip pat buvo įteikti garbingi apdovanojimai žmonėms, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie Lietuvos Nepriklausomybės puoselėjimo.
Simboliška, kad prasmingas atminimo ženklas šiam ypatingą asmenybės šviesą skleidusiam dvasininkui bei Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui atidengtas Vasario 16–osios išvakarėse bei šiais metais minint 145-ąsias jo gimimo metines.
Prieš Šv. Mišias buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Bareljefą pašventinęs klebonas P.Paukštė sakė, jog turime branginti tokių žmonių, kaip kunigas A. Petrulis, atminimą, nes jie savo gyvenimą pašventė garbingai atlikdami savo pareigą Tėvynei.
Atidengiant bareljefą muzikantas Albertas Antanavičius atliko specialiai kunigui Alfonsui Petruliui sukurtą dainą.
Šv. Mišių metu kunigas P.Paukštė pasakė prasmingą pamokslą, kvietė visus žmones semtis tvirtybės ir tikėjimo iš Dievo bei tokių dvasiškai stiprių žmonių, kaip kunigas Alfonsas Petrulis. Būti savo šalies patriotais, siekti bendrystės, vienybės ir darnos.
Bareljefą – A.Petrulio biustą su Trispalve – sukūręs žymus skulptorius Nerijus Kavaliauskas sakė, jog jam didelė garbė įamžinti ryškią Lietuvos asmenybę ir vieną iš Lietuvos valstybės kūrėjų.
Bareljefo mecenatas Gediminas Jakavonis dėkojo Marcinkonių kaimo bendruomenei, kuri patriotiškai palaikė šią prasmingą idėją įamžinti čia kadais kunigavusį Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą A.Petrulį: „Nuoširdžiai dėkingas jums, marcinkoniškiai, kad šio Lietuvos didžiavyrio atminimas įamžintas būtent čia, Marcinkonyse. Juk jis čia dirbdamas, kovojo dėl mums visiems brangios lietuvybės“.
Marcinkonių bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė padėkojo visiems, kurių iniciatyvų, geranoriškumo ir pastangų dėka Marcinkonių bažnyčią papuošė šis prasmingas atminimo ženklas, liudijantis svarbias ne tik Marcinkonių parapijos, bet ir Lietuvos istorijos akimirkas.
Skulptoriui Nerijui Kavaliauskui ji dovanų įteikė ką tik išleistą monografiją apie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, kunigą A.Petrulį.
Šiose iškilmėse dalyvavo ne tik Marcinkonių parapijos žmonės, bet ir daug garbių svečių.
Į Marcinkonių parapiją A.Petrulis buvo atkeltas vyskupo įsakymu ir čia kunigauti pradėjo 1908 m. spalio mėnesį. Marcinkonių parapijoje, kuri nepaisant įvairiausių okupacijų, buvo tikrai lietuviškas kraštas, kunigas tęsė ne tik dvasininko darbą, bet ir švietėjišką veiklą.
Suvokdamas, kad neraštingus žmones tobulėti skatina meno saviveikla, jis Marcinkonyse įsteigė gausų ir balsingą bažnyčios chorą, kuris ne tik giedojo bažnytines giesmes, bet ir lietuviškas, ypač patriotines dainas – „Lietuva, Tėvyne mūsų…“ ir kitas. Senieji marcinkoniškiai dar mena savo senelių pasakojimus, kaip parapijiečių mylimas klebonas ne tik rūpinosi, kad choristai būtų gražiai pasipuošę, bet organizuodavo choro koncertus kitose parapijose. A.Petrulio rūpesčiu buvo atnaujinta ir Marcinkonių bažnyčia, joje įrengti skambūs vargonai. Marcinkoniškių atsiminimuose – ir tai, kad kunigas labai nemėgo lenkų, ragino jiems nenusileist.
Tuo metu buvo pagyvėjęs susidomėjimas etnografija. Garsus to meto Peterburgo fotografas A.Seržbutovskis lankėsi Marcinkonyse ir darė nuotraukas, susijusias su etnografija. Tuomet į Peterburgą buvo išgabentas solidus rinkinys iš kelių šimtų su etnografija susijusių daiktų, o kunigas A.Petrulis spaudoje rašė ir apgailestavo, kodėl mes patys savo senovės nevertiname ir nerenkame etnografinių daiktų.
Šiandien kunigo A.Petrulio kunigavimą Marcinkonyse primena bažnyčioje įrengtas stendas su nuotrauka ir tekstu kunigui atminti. Klebonijoje, kuri buvo pastatyta tik prieš keletą metų prieš A.Petruliui atsikeliant į Marcinkonis, neabejotinai yra išlikusių daiktų ir relikvijų, kuriuos kunigas lietė ir naudojo.
Laiko tiltais, mus jungiančiais su praeitimi, persikelkime į ją, prisiminkime šios neeilinės Lietuvos asmenybės gyvenimą.
