M.Jankauskaitės nuomone, viena didžiausių kliūčių siekiant lyčių lygybės pažangos yra tai, jog žmonės nesuvokia, kad siekiant ekonominio visuomenės stabilumo ir socialinės darnos, šią problemą svarbu spręsti neatidėliotinai. Ekspertės manymu, pramoginė žiniasklaida nuolat perša tipinį požiūrį į vyrus ir moteris, jų vaidmenis visuomenėje.
Žiniasklaidoje trūksta stereotipizuotam pateikimui alternatyvios informacijos, skatinančios lyčių lygybę.
„Žiniasklaidoje trūksta stereotipizuotam pateikimui alternatyvios informacijos, skatinančios lyčių lygybę, egalitarinį požiūrį į santykius šeimoje, ugdymo įstaigose – nuoseklaus lyčių lygybės nuostatų ugdymo. Tuo nėra sistemingai užsiimama. Reikia galvoti ir apie verslo įmones, kuriose galėtų būti įgyvendinami lygybės planai. Vykdant tokią politiką būtų pasiekta neabejotina nauda: didesnė darbo kokybė, darbuotojų efektyvumas ir t. t. Tačiau norint užtikrinti kompleksinį priemonių įgyvendinimą pakankama apimtimi reikalingos lėšos. Ir jų nepakanka“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
Mažėjo išteklių
Ataskaitoje „Lyčių lygybės pažangai skirtų institucinių mechanizmų efektyvumas“ lyginami lyčių integravimo ir institucinių mechanizmų efektyvumo pokyčiai 2005 ir 2012 m. ES šalyse narėse.
Ataskaitos duomenimis, ES šalių vyriausybinėms organizacijoms priskiriamų užduočių per šį laikotarpį daugėjo, tačiau įgyvendinimui skirti ištekliai ir galia mažėjo arba liko tokie patys. Pastebima, kad lyčių lygybės tema vyriausybinėse struktūrose nustumiama į šoną, jai trūksta politinių lyderių paramos. M. Jankauskaitė teigia, kad ši problema aktuali ir Lietuvoje.
Mūsų politikai dar nesuvokia, kam reikalinga moterų ir vyrų lygybė.
„Mano galva, mūsų politikai dar nesuvokia, kam reikalinga moterų ir vyrų lygybė. Į ją žiūrima kaip į atskirą politikos segmentą, nesuvokiant, jog lyčių aspektai paliečia visas be išimties žmonių gyvenimo sritis, todėl lyčių lygybės politikos tikslas – siekti balanso visuomenėje ir galimybės visiems nariams prisidėti prie bendros gerovės kūrimo ir užtikrinimo“, – sako M. Jankauskaitė.
Tik 5 ES valstybės turi savarankiškas institucijas, skirtas kovai su lyčių nelygybe (Ispanija, Belgija, Kroatija, Portugalija, Suomija). Nuo 2005 iki 2012 m. nepriklausomų lyčių lygybės institucijų skaičius sumažėjo perpus, nes pastarosios dažnai yra prijungiamos arba jas pakeičia organizacijos, kovojančios prieš visų rūšių diskriminaciją. Dėl šios priežasties sunku įvertinti, kokio dydžio žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra skiriami kovai su lyčių nelygybe.
Pasak M. Jankauskaitės, sunku atsakyti, ar šaliai geriau turėti instituciją, skirtą vien tik kovai su diskriminacija lyčių lygybės pagrindu ar instituciją, kovojančią su įvairiomis diskriminacijos formomis.
„Lyčių nelygybė yra labai natūralizuota, vaidmenys, kuriuos atlieka vyrai ir moterys, yra priimami kaip savaime suprantami, dėl to dėmesys kylančioms problemoms dažnai būna nepakankamas. Turint atskirą instituciją, kuri fokusuojasi į tas problemas ir giliai jas suvokia, galima tikėtis daugiau kokybės kovojant su diskriminacija lyties pagrindu“, – įsitikinusi ekspertė.
Padarė pažangą
Lietuva yra tarp 8 ES valstybių narių, kurios ataskaitoje įvertintos aukščiausiai pagal priimtas nustatytas veiklos kryptis ir lyčių lygybės siekti padedančias institucijas. Tai galėtų padėti Lietuvai pasiekti geresnių Lyčių lygybės indekso rodiklių.
Pagal šį indeksą Lietuva vertinama 43,6 balais iš 100 galimų, kuomet ES vidurkis yra 54 (100 reiškia visišką lyčių lygybę).
Lietuva yra tarp 8 ES valstybių narių, kurios ataskaitoje įvertintos aukščiausiai pagal priimtas nustatytas veiklos kryptis ir lyčių lygybės siekti padedančias institucijas.
M. Jankauskaitės manymu, Lietuvos pažanga ar regresas šioje srityje priklauso nuo to, koks yra politinių jėgų pasiskirstymas valdžioje. Prie progreso, ekspertės nuomone, taip pat prisideda ir Vilniuje įkurtas EIGE institutas, kurio veikla yra jau įsibėgėjusi: institutas pristato įvairias įžvalgas, rekomendacijas, tyrimus, pavyzdžiui, lyčių lygybės indeksą.
EIGE instituto direktorė Virginija Langbakk mano, kad nepaisant politinių įsipareigojimų, lyčių lygybės integracija vyksta lėtai dėl atsakingų tarnautojų žinių ir gebėjimų spragų. „EIGE ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti pastangas ugdant lyčių lygybės specialistų kompetenciją“, – sako V. Langbakk.
