Kaip BNS patvirtino savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis, savivaldybės taryba pirmadienį apsisprendė perduoti paminklą prie Druskininkų įsikūrusiam sovietinių skulptūrų muziejui dėl pasikartojančių vandalizmo aktų: prieš mėnesį paminklas išpaišytas sovietine ir nacių simbolika, šį savaitgalį jis vėl užteptas raudonais dažais.
„Motyvai tie, kad tas paminklas nėra įregistruotas, kad nepasikartotų tos provokacijos, išpaišymai, nes jis išpaišytas jau antrą kartą. Apie politinį kontekstą taryboje nediskutuota, kad nebūtų ažiotažo“, – teigė jis.
Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad antrąkart per mėnesį įvykęs paminklo išniekinimas bei savivaldybės „skubotas sprendimas jį demontuoti negali nekelti rimto susirūpinimo“ bei žadėjo reaguoti į tai vertindama represijas patyrusių lietuvių įamžinimą Rusijoje.
„Sprendžiant iš visko, valdžios tokiu būdu nustato mechanizmą ir kitų paminklų Lietuvoje nukėlimui, kaip pretekstą pateikdamos, kad gelbsti juos nuo vandalizmo. Neabejotinai, šis incidentas bus įvertintas koreguojant mūsų požiūrį į plačiai paplitusias Lietuvos veiklas, įamžinant represijas patyrusių lietuvių atminimą Rusijos teritorijoje“, – pažymima ambasados pranešime.
Anksčiau savivaldybė prašė įvertinti paminklą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro. Jo vadovė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, jog atsakyme pateikta tik istoriografinė medžiaga, tačiau nenurodyta, kokių sprendimų reikėtų imtis. Centro atstovai pažymėjo, kad nenustatyta, jog vietoje, kurioje stovėjo paminklas, būtų palaidoti žmonės.
Pasak K.Podolskio, nustatyta, kad kovos lauke, kuriame sovietmečiu ir atsirado paminklas, žuvo tiek NKVD aktyvistų, tiek Lietuvos partizanų.
„Paminklas buvo išbrauktas iš kultūros paveldo, o po vandalizmo atvejų nuspręsta, kad paminklas gali atsirasti Grūto parke. Daugiau kažkokių vertinimų nenorime daryti. Jei yra nuomonė, kad tai – kapai, kad paminklas pastatytas prie kapo, tai to nėra. Čia buvo tik kovos laukas“, – teigia jis.
Pasak administracijos vadovo, paminklas jau išvežtas. Jis taip pat patvirtino, jog paminklą po incidento vasarį buvo atvykę aplankyti asmenys iš Rusijos ambasados.
1946 metų birželio 4 dieną Tauro apygardos partizanai Grybinės kaime pasaloje nužudė per 20 stribų ir sovietinių aktyvistų. Istorikų teigimu, per susišaudymą žuvo ir keli partizanai.
NKVD buvo Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariatas, represinė žinyba, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos ir saugumo policijos funkcijas. Institucija buvo atsakinga už civilių žudynes, trėmimus, etninius valymus, SSRS priešiškų asmenų likvidavimą.
