Lapkričio 9 dieną 15min publikuotas straipsnis „Nuo 18-mečio rankos pataisos namuose mirusio kalinio tėvas: „Tas sadistas jį kankino 3 paras ir visi apsimetė, kad negirdi““ visuomenėje sukėlė pasipiktinimą. Ne vienam skaitytojui kilo klausimas, kaip nuteistuosius turintys prižiūrėti pareigūnai galėjo negirdėti kančios riksmų, suduodamų smūgių aido, nepastebėti smurto žymių, kai nuobaudų kameroje tris paras buvo vykdomas vieno kalinio kankinimas, pasibaigęs mirtimi.
Šių metų lapkričio 3 dieną, prabėgus beveik 1,5 metų nuo nužudymo dienos, Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį šioje žmogžudystės byloje, kurioje 4 kartus prieš tai teistas 20-metis Lukas Lukoševičius pripažintas kaltu 2019 metų pavasarį Marijampolės pataisos namuose (MPN) nužudęs kartu kalėjusį 28-erių metų vilnietį E.J.
Nužudymas įvykdytas suduodant mažiausiai 20 smūgių rankomis, kojomis ir pusmetrio ilgio metaliniu strypu (nulaužta viena kameroje stovėjusio stalo koja) į kojas, rankas, galvą. Dėl ilgalaikio nuolatinio mušimo E.J. paniro į komą, jo gyvybė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis užgeso ligoninėje atlikus galvos operaciją. Tuo metu žudikui tebuvo 18 metų.
L.Lukoševičiui skirtas 15 metų nelaisvės atėmimas.
Smurto žymes matė visi, išskyrus pareigūnus
Po nužudymo atlikę E.J. kūno ekspertizę, teismo medicinos ekspertai be sunkios galvos traumos, lėmusios mirtį, nustatė regimas kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje; dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršines pjautines žaizdas dešinėse blauzdoje ir pėdoje. Kai kurios kraujosruvos buvo ypač masyvios ir išplitusios.
Į 15min kreipėsi aukos tėvas Romualdas J., papasakojęs apie tai, kaip jo sūnus L.Lukoševičiaus, kurį jis pokalbio metu vadino sadistu, buvo kankintas tris paras. Nukentėjusiuoju nužudymo byloje pripažintas vyras tvirtino, kad situaciją, palankią žmogžudystei, sukūrė pataisos namų personalas. Anot jo, sūnus (nužudytasis E.J.) ir L.Lukoševičius kartu sėdėti negalėjo, nes priklausė skirtingoms kastoms. Romualdas teisybės žada ieškoti teismuose – teisis su valstybe dėl pareigūnų aplaidumo.
Apie tai, kad E.J. buvo mušamas tris paras, teisme kalbėjo ne tik liudininkai – kiti kaliniai, bet ir pats nuteistasis L.Lukoševičius, pripažinęs, kad smurto auka net sunkiai galėjo pastovėti, E.J. kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, mušęs jį dėl mažareikšmės priežasties, o operatyvininkus perspėjęs, kad jei neiškels E.J. iš jo kameros, toliau smurtaus. Pareigūnai, pasak nuteistojo parodymų teisme, matė ant aukos veido ir kojų sužalojimus.
Kaip rašoma teismo nuosprendyje, L.Lukoševičius patikino, kad kai mušė nukentėjusįjį, skambėjo visas aukštas. Nulaužta stalo koja buvo už palangės, ją galima buvo matyti akivaizdžiai, tačiau pareigūnai nepastebėjo, nors apžiūra daroma kas pusvalandį.
Sumušimus po nužudymo, kaip minėta anksčiau, fiksavo ir ekspertai, juos savo akimis matė ir nužudytojo tėvas, atsiėmęs sūnaus kūną ir paprašęs atlikti dar vieną ekspertizę. Tačiau teisme liudiję pataisos namų prižiūrėtojai tikino, jokių sumušimų nematę, nusiskundimų iš E.J., kol šis dar buvo gyvas, negirdėję. Tą patį patvirtino ir tarnybinio patikrinimo, atlikto MPN pareigūnų, išvados.
15min publikavus straipsnį, Kalėjimų departamentas (KD) nusprendė imtis pakartotinio tarnybinio patikrinimo – apie tai paskelbta lapkričio 11 dieną. Kol laukiama išvadų, 15min žurnalistė kreipėsi tiek į KD, tiek į MPN direktorius, kad šie asmeniškai atsakytų į keletą užduotų klausimų. Klausėme, ar išties galėjo susiklostyti tokia situacija, kad prižiūrėtojai nepastebėjo jokių tris paras vykusio žiaurumo kameroje apraiškų, nematė net to, kad nulaužta metalinė stalo koja, negirdėjo žudiko kankinimų metu išsakytų grasinimų, jog jei aukos neiškels iš jo kameros, toliau smurtaus.
Galiausiai 15min sulaukė bendrų KD bei MPN, kaip įstaigų, pozicijų.
9 iš 10 pareigūnų iki šiol dirba
Kaip teigiama MPN raštiškame atsakyme, pirmasis tarnybinis patikrinimas MPN atliktas iš karto po nužudymo, baigtas jis 2019 metų birželio 5 dieną. Tyrimą atliko MPN pareigūnai. Tyrimo išvada buvo išsiųsta Kauno apygardos prokuratūrai ir Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriui.
Šiuo metu iš 10 pareigūnų, dėl kurių buvo atliktas tarnybinis tyrimas, nedirba tik vienas.
„Dėl šio įvykio nė vienas pareigūnas neišėjo į pensiją. Šiuo metu iš 10 pareigūnų, dėl kurių buvo atliktas tarnybinis tyrimas, nedirba tik vienas, kuris 2020 metų išėjo į pensiją dėl savo amžiaus“, – teigiama pataisos namų atsakyme.
Dabartinis MPN direktorius Regimantas Kavaliauskas tiek nužudymo metu, tiek pirmojo tarnybinio patikrinimo metu įstaigai jau vadovavo.
Komentare teigiama, kad pataisos namuose, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, tikrai nėra toleruojamas pareigūnų neveikimas, netinkamas elgesys su nuteistaisiais, nuteistųjų tarpusavio smurtas. Pareigūnų instruktažų metu nuolatos neva akcentuojama bendravimo kultūra tiek su nuteistaisiais, tiek tarpusavyje. Kiekvienas asmuo, taip pat ir pareigūnas, reikšdamas savo poziciją vienu ar kitu klausimu (taip pat ir atliekant tarnybinį tyrimą), prisiima pilną atsakomybę už tai, kad pateikiama informacija yra teisinga. Už melagingos informacijos pateikimą grėstų baudžiamoji atsakomybė.
„Kalėjimų departamento sprendimą atlikti dar vieną tarnybinį patikrinimą vertiname teigiamai, kadangi tikimės, kad šiuo tyrimu bus išsklaidytos abejonės dėl pirmesnio tyrimo ir pareigūnų atsakomybės“, – rašoma MPN atsakyme į užklausą.
Šiuo metu L.Lukoševičius bausmę atlieka ne MPN, todėl įstaiga tikina nesusipažinusi su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš kurio įmanoma susidaryti įspūdį apie galimą pareigūnų aplaidumą.
Nužudymas – retenybė
MPN tvirtina, kad per pastaruosius keletą metų toks atvejis (nužudymas) įstaigoje – vienintelis. Administracija tikina netoleruojanti smurto tarp nuteistųjų ar prieš nuteistuosius, visomis turimomis priemonėmis stengiasi to išvengti.
„Visada yra reaguojama į nuteistųjų prašymus ar nusiskundimus, stengiamasi išspręsti susidariusias konfliktines situacijas, pastebėjus nuteistųjų sužalojimo žymių, nuteistieji nedelsiant pristatomi į budėtojų dalį aplinkybėms išsiaiškinti, reikalui esant suteikiama medicininė pagalba. Nuteistieji, linkę smurtauti ar kitaip daryti įtaką kitiems nuteistiesiems, yra apgyvendinami atskiruose būriuose ar patalpose. Esant smurto tarp nuteistųjų požymiams, visada pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – atsakyme 15min žurnalistei teigė MPN vadovybė.
Šiais metais šiuose pataisos namuose yra pradėti 8 tokie tyrimai. Prižiūrėtojų smurto atvejų prieš nuteistuosius pastaruoju metu nefiksuota. Pareigūnai, kaip teigiama, nuolatos kontroliuojami dėl pareiginių funkcijų atlikimo.
Šiuo metu MPN Marijampolės sektoriuje bausmę atlieka apie 900 nuteistųjų, Kybartų sektoriuje – apie 400. Marijampolės sektoriuje dirba 136 jaunesnieji pareigūnai. Vykdant budėjimą, į paros pamainą atvyksta apie 25-30 jaunesniųjų pareigūnų. Dalis pareigūnų vykdo įstaigos apsaugą, kita dalis – nuteistųjų priežiūrą. Vienoje priežiūros pamainoje (kurie prižiūri nuteistuosius) dirba 15-18 pareigūnų.
Teigia atsižvelgiantys į nuteistojo pageidavimus
Teisme apklausti prižiūrėtojai teigė, kad kamerų apšvietimas yra toks, jog ne visuomet gali viską gerai įžvelgti. Paklausus MPN vadovybės, ar prasta infrastruktūra netrukdo užkardyti galimas smurto apraiškas, įstaiga pasiteisino, kad kamerų techninė būklė yra nuolatos kontroliuojama, esantys gedimai ar sugadinimai nuolatos šalinami.
„Nuteistieji yra linkę netausoti valstybės turto, nuolatos jį gadina, o vėliau rašo skundus dėl gyvenamųjų patalpų, taip pat ir kamerų, neatitikimo higienos normų reikalavimams įvairioms institucijoms. Pataisos namus dažnai tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai“, – tikinama MPN atsakyme.
Įkalinimo įstaiga apibūdino pareigūnų veiklos pobūdį kamerų tipo patalpose, kuriose buvo įvykdytas nužudymas. Aukos tėvas teigė, jog prižiūrėtojų postas nuo jo sūnaus kameros buvo nutolęs 10 metrų, tad kaip galima buvo nieko nematyti ir negirdėti. Kaip rašoma MPN atsakyme, kamerų tipo patalpose yra įrengtos 23 kameros, iš jų keturios – vienutės, į kurias skiriami nuteistieji iki 48 valandų. Visos kameros išdėstytos per du koridorius ir du aukštus. Pareigūnų postas įrengtas centriniame koridoriuje, nepertraukiamą budėjimą vykdo 2 pareigūnai. Šie pareigūnai taip pat užtikrina nuteistųjų dienotvarkėje numatytų priemonių vykdymą: veda į pasivaikščiojimo kiemelius, dušą, pas gydytoją, priėmimui asmeniniais klausimais, dalyvauja juos maitinant ir pan. Vienu metu kamerose gali būti laikomi 77 nuteistieji.
„Nuteistieji į kameras skirstomi pagal asmenines ir charakterio savybes, atsižvelgiama į nuteistojo pageidavimus, psichologo ir kitų tarnybų rekomendacijas ir turimas laisvas vietas kamerose.
Pagrindinė problema, kurią matome, yra ta, kad didžioji dalis nuteistųjų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka bendrabučio tipo patalpose. Tačiau pastaruoju metu sąlygos gerinamos, kadangi skiriama daugiau lėšų bendrabučio tipo patalpoms rekonstruoti į kamerų tipo patalpas, kuriose nuteistieji kalėtų po 2-3 vienoje kameroje“, – atsakydami į tai, kodėl 85 nuobaudas MPN spėjęs užsidirbti L.Lukoševičius atsidūrė vienoje kameroje su nė 50 kg nesvėrusiu, sergančiu nuteistuoju, kuris vėliau buvo nužudytas, rašė MPN.
Į KD vadovo rankas išvada nepakliuvo
KD taip pat pateikė tik bendrą įstaigos poziciją, teigdamas, kad į konkrečius klausimus bus galima atsakyti tik pabaigus tarnybinį patikrinimą. Įprastai tokie patikrinimai trunka mėnesį, tačiau jei reikalingos ištirti medžiagos apimtis didžiulė, tyrimas gali būti pratęstas dar mėnesiui.
Dabartinis KD direktorius Virginijus Kulikauskas šias pareigas pradėjo eiti 2019 metų gegužės 10 dieną. MPN atlikto tarnybinio patikrinimo išvada KD Saugumo valdymo skyriuje gauta 2019 metų birželio 5 dieną. KD direktoriui ši išvada susipažinti nukreipta nebuvo. Šiuo metu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu bus aiškinamasi, kodėl ši išvada nebuvo pateikta susipažinti direktoriui. KD direktorius su MPN atlikto tarnybinio patikrinimo išvada susipažino tik po 15min straipsnio publikacijos.
„Reaguodamas į tai ir siekdamas išsklaidyti visas abejones, direktorius ir pavedė KD Imuniteto skyriui atlikti išsamų tarnybinį patikrinimą dėl minėtame straipsnyje bei tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateiktų faktų ir iš naujo įvertinti MPN pareigūnų veiksmus ir atsakomybę“, – tai, kad šįkart patikrinimą atliks ne tiriamųjų kolegos MPN pareigūnai, bet dirbantieji KD, paaiškinama komentare.
Jame akcentuojama, kad nuteistojo nužudymo atvejis bausmių vykdymo sistemoje per pastaruosius kelerius metus yra vienintelis, o smurtas įkalinimo įstaigose nėra toleruojamas. Anaiptol, smurto tarp įkalinimo įstaigose laikomų asmenų užkardymas yra vienas iš prioritetinių bausmių vykdymo sistemos klausimų. Pataisos įstaigose neva vykdomos įvairios prevencinės priemonės (įgyvendinamos įvairios smurto užkardymo, elgesio korekcijos programos, atliekami netikėti tiek nuteistųjų, tiek pareigūnų patikrinimai, kratos ir kt.), nedelsiant reaguojama į konfliktines situacijas, pagrindui esant atliekami tarnybiniai patikrinimai, pradedami ikiteisminiai tyrimai ir pan.
Smurto realybėje apstu
KD pateikė ir šiek tiek statistikos. 2020 metų sausio–spalio mėnesiais KD užregistruotos 4 nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 135 str. „Sunkus sveikatos sutrikdymas“, 16 nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“, 26 nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“. Taip pat užregistruota 11 nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 286 str. „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“.
Konfliktinių situacijų išvengti praktiškai neįmanoma.
Kaip ir MPN, taip ir KD prakalbo komentare apie bendrabučio tipo patalpas, kai būriuose gyvena nuo keliolikos iki keliasdešimt asmenų. Dėl to konfliktinių situacijų neva išvengti praktiškai neįmanoma.
„Pastaraisiais metais daug dėmesio ir lėšų skiriama nuteistų laikymo sąlygoms gerinti. Liepą MPN atidarytas pirmasis modulinis gyvenamasis kompleksas su kamerinio tipo patalpomis, skirtas nuteistiesiems. Jame gali gyventi po kelis 64 nuteistieji. Tai pirmasis toks projektas bausmių vykdymo sistemos įstaigose.
Tuo pačiu principu MPN pradėta statyti atviroji kolonija. Šiame modulyje nuteistieji gyvens po du vienoje 18 kv. m patalpoje, kurioje bus sanitarinis mazgas ir dušo patalpa. Visose pataisos įstaigose planuojama įrengti daugiau kaip 600 modulinių gyvenamųjų vietų. Bendrabučio tipo patalpas pertvarkant į kamerinio tipo patalpas, siekiama ne tik gerinti nuteistųjų (suimtųjų) gyvenimo sąlygas, bet ir mažinti konfliktinių situacijų kilimo galimybes“, – pabrėžiama KD atsakyme.
Komentuodamas prastą apšvietimą kamerose, KD patikino, kad nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo (taip pat ir apšvietimo) reikalavimai yra įtvirtinti teisės aktuose, šių reikalavimų siekiama laikytis.
„Iš dalies galima sutikti su teiginiais, kad kamerų apšvietimas dėl objektyvių priežasčių gali būti nepakankamas atliekant atskirų vietų apžiūrą, pvz., po lova, bet šiems atvejams, t. y., kratoms atlikti, pareigūnams išduodamos papildomos priemonės – prožektoriai, endoskopai ir kt. Norėtume pabrėžti, kad nuteistieji dažnai netausoja valstybės turto, nuolatos jį gadina“, – teigė KD.
Steigs nuteistųjų kolektyvo tarybas
KD teigimu, patys nuteistieji yra nelinkę pranešti apie smurto atvejus, todėl esant konfliktinėms situacijoms dažnai sudėtinga atlikti tyrimus ir nustatyti kaltus asmenis. Siekdamas spręsti nuteistųjų socialinės reabilitacijos, buities, kitus bausmių atlikimo sąlygų (taip pat ir smurto) klausimus, KD yra inicijavęs nuteistųjų organizacijų – nuteistųjų kolektyvo tarybų steigimą pataisos įstaigose. Tokių nuteistųjų organizacijų bausmių vykdymo sistemoje nėra iki šiol buvę.
Į šių nuteistųjų organizacijų sudėtį būtų įtraukti KD, pataisos namuose dirbančių pareigūnų ir pačių nuteistųjų atstovai, būtų svarstomi nuteistiesiems aktualūs klausimai, kartu ieškoma bendrų sprendimų. Kuriant šį modelį bendradarbiaujama ir su Kalinių sąjunga.
Nuteistieji yra nelinkę pranešti apie smurto atvejus.
Taip pat KD iniciatyva ieškoma būdų, kaip pritraukti dirbti į bausmių vykdymo sistemą daugiau kvalifikuotų psichologų, išlaikyti gerus šios srities specialistus – kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl darbo užmokesčio didinimo bei patrauklesnių darbo sąlygų sukūrimo.
„Tikimės, kad KD Imuniteto skyriui atlikus išsamų tyrimą dėl šios situacijos, bus nustatyta, ar tuo metu dirbusių pareigūnų veiksmuose nebuvo aplaidumo požymių, ar pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, o atsižvelgus į tyrimo išvadas iš naujo įvertinti MPN pareigūnų veiksmai ir atsakomybė“, – rašoma KD atsakyme redakcijai.
