Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu M. Adomėnu, Darbo partijos frakcijos Seime nare Larisa Dmitrijeva ir Rytų Europos studijų centro analitiku Mariumi Laurinavičiumi.
– Pone Adomėnai, jūs paraginote Vilniaus merą Artūrą Zuoką atšaukti leidimą šioms dienoms rengti. Kokio sulaukėte atsakymo?
– Jokio. Jeigu kalbame apie A. Zuoką, tai nesulaukiau jokio atsakymo. Yra vengiama atsakyti į klausimą, ką mes tomis dienomis deklaruojame? Kokias Lietuvos valstybės vertybes? Nors tai vadinama kultūros dienomis, iš tiesų tai yra ne kultūros dienos, tai – Rusijos valstybės diena. Jos Lietuvoje rengiamos tuo metu, kai rytų Ukrainoje vyksta kitos „kultūros dienos“.
Ką mes galime pasakyti Ukrainai švęsdami tokias dienas? Kaip mes galime jiems pažiūrėti į akis?
Ką mes galime pasakyti Ukrainai švęsdami tokias dienas? Kaip mes galime jiems pažiūrėti į akis? Viena ranka smerkiame invaziją ir agresyvius Rusijos veiksmus, kita ranka Lietuvoje vyksta fiesta, kur plazda Rusijos vėliavos. Tomis pačiomis vėliavomis dengiama invazija Ukrainoje.
– Ponia Larisa, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, kodėl tos dienos tiek rengėjų, tiek jūsų požiūriu nėra blogai?
– Nėra blogai todėl, kad šie renginiai vyksta jau 11 metų. Ir ne tik šie renginiai. Lietuvos rusai nori išsaugoti savo kultūrą. Kaip jūs pastebėjote, sakau „Lietuvos rusai“, nes mes esame Lietuvos piliečiai ir norime gyventi pagal Lietuvos įstatymus, gyvenam ir, manau, gyvensim. Lietuvos rusai aktyviai dalyvauja šalies gyvenime. Turime ir politinę partiją, kuri kitąmet švęs savo 20-metį.
– Kitaip tariant, jūs nesutinkate su M. Adomėno išsakytu nuogąstavimu, kad tai kenkia Lietuvos, kaip šalies, remiančios Ukrainos suverenumą ir vientisumą, reputacijai?
– Mūsų tema šiandien kaip tik yra šventė, kultūros šventė. Manau, kiekviena tauta nori išlaikyti savo kultūrą ir tai, ačiū Dievui, galima daryti Lietuvoje. Suprantama, kad mes norime švęsti, turėti festivalius ir taip toliau. Aš, kaip politikė, tikrai noriu atsiriboti nuo tokių vertinimų, kad ši šventė kažkaip susijusi su Ukrainos įvykiais. Jeigu ir toliau taip eisim, tai, pvz., jeigu Izraelis su kažkuo turės konfliktą, tai ką, mes pradėsime engti Lietuvos žydus? Gerai, kad Lietuvoje gyvena daug tautų ir ypač Vilniaus mieste.
– Kaip aš suprantu, ponas Adomėnas kalba ne apie Lietuvos rusus, o labiau apie Rusijos ambasadą.
– M. Adomėnas: galiu labai aiškiai pasakyti, kad tai nėra kažkokia autentiška ar spontaniška Lietuvoje gyvenančių rusų šventė. Tai yra Rusijos Federacijos diena, kuri minima 4 dienomis anksčiau. Antraip sutaptų su Lietuvos okupacijos diena. Atsižvelgiant į Rusijos ambasados vaidmenį, atvežamos kultūros pobūdį, ši šventė su spontaniškumu nelabai turi ką bendro. O kas pasikeitė po 11 metų? Pasikeitė tai, kad už kelių šimtų kilometrų į pietryčius nuo mūsų yra liejamas kraujas. O mes kaip niekur nieko apsimesime, kad visa tai neturi nieko bendro ir švęsime dienas valstybės, kuri tą kraują lieja.
– Pone Laurinavičiau, kaip jūs vertinate nuomonę, kad švęsti tokias dienas Lietuvoje šiuo metu būtų smūgis ne tik žmogiškumui, bet ir Lietuvos reputacijai?
– Tai sudėtingas ir ne vienareikšmis klausimas. Iš esmės manau, kad šios dienos ir apskritai tokia Rusijos politika yra Rusijos imperinis politikos įrankis. Apie tai yra prirašyta daugybė studijų, čia net nėra dėl ko ginčytis. Tai yra tos vadinamosios minkštosios galios priemonės. Iš kitos pusės, jeigu mes imsimės draudimų ar tokių pareiškimų, bet patys nieko nedarysime, mes žaisime būtent tą rusišką žaidimą. Neabejoju, kad būtent tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir pono Adomėno pasisakymai, bus labai gerai panaudoti Rusijos propagandos. Manau, tokiais atvejais reikia elgtis visiškai priešingai. Pavyzdžiui, šiemet, kai jau buvo visiškai aišku, ką Rusija daro Ukrainoje, rusų dienas buvo galima panaudoti parodant kitokią Rusiją: pakviesti kultūros veikėjus, kurie pasisako prieš Putino režimą, kurie aiškiai deklaravo paramą Ukrainai. Tai būtų ir šventė rusų bendruomenei Lietuvoje, ir tikra užsienio politika. O tai, ką dabar daro ponas Adomėnas, aš pavadinčiau tik viešųjų ryšių akcija.
Kai kurie bando atsieti šį renginį nuo Ukrainos, tačiau to atsieti negalima
M. Adomėnas: tokiu pasiūlymu, kaip kalbėjo Marius (Laurinavičius – LRT.lt), ir baigiau savo atvirą laišką merui A. Zuokui. Siūliau Rusijos dienas transformuoti į labai aiškiai laisvę mylinčios ir laisvės linkinčios Lietuvos rusų bendruomenės šventę. Gaila, kad nesulaukiau atsako. Man šios šventės organizavimas sukėlė moralinį pyktį – kaip šventės rengėjai nesusimąstė ne tik apie tokios šventės dviprasmiškumą, bet ir apie moralinį aklumą.
M. Laurinavičius: kai kurie bando atsieti šį renginį nuo Ukrainos, tačiau to atsieti negalima. Pagrindiniai Rusijos dienų Lietuvoje organizatoriai yra labai aiškiai pasisakę apie Rusijos vykdomus veiksmus: išreikšta parama tiek Rusijai, tiek nuo Ukrainos neva norėjusiam atsiskirti Krymui.
– Ponia Dmitrijeva, ar jūs palaikote Lietuvos poziciją dėl Krymo ar Rusijos?
– Mes – Lietuvos piliečiai ir neatsakome už tai, kas vyksta. Tai yra konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos. Kuo čia dėti mes – Lietuvos rusai? Nereikia iš mūsų daryti priešų. Lietuvos rusai palaiko savo valstybę, turime savo Konstituciją, gyvename pagal Lietuvos įstatymus. Tegu jie sprendžiasi tarpusavyje. Tai yra dvi didžiulės valstybės.
