„Aš norėčiau pabrėžti, kad iš pradžių tai buvo Lietuvos planas Ukrainai 2017–2020 metams, ir vėliau tai tapo europiniu planu, dar kartą dėkui Lietuvos pastangoms. Šis planas yra ypatingos svarbos Ukrainai, bet ne tik Ukrainai, nes tai, kas vyksta Ukrainoje, svarbu ne tik mūsų piliečiams, bet ir visam kontinentui, visam demokratiniam pasauliui“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V.Jacenkivskis.
Lietuvos politikų iniciatyva pradėtas paramos Ukrainai planas pirmadienį Seime pristatytas Vakarų šalių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių ambasadoriams. Pagal šį planą Ukrainai per dešimtmetį nuo 2018-ųjų siūloma skirti 50 mlrd. eurų, investicijas nukreipiant į smulkųjį ir vidutinį verslą.
Lietuvos politikai ir diplomatai siekia, kad parama planui būtų pareikšta lapkritį vyksiančio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu.
Kalbėdamas apie didžiausius Ukrainos iššūkius šios šalies ambasadorius Vilniuje pripažino, kad „kova su korupcija yra vienas esminių Ukrainos uždavinių“, tačiau kartu sakė šalį per pastaruosius metus padarius didelę pažangą.
„Patikėkite, mes tikrai daug padarėme, per pastaruosius trejus metus padarėme labai daug svarbių dalykų, priėmėme daug svarbių įstatymų, ir naudojamės Europos partnerių, įskaitant Lietuvą, sėkmingų reformų patirtimi“, – pabrėžė V.Jacenkivskis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad būtina skubinti paramą Ukrainai, nes šios šalies situacijoje laikas nėra sąjungininkas.
„Mums labai svarbu, kad parama, kuri patenka į Ukrainą, būtų efektyvi, kad donorai noriai tam skirtų lėšų, kad jų negąsdintų biurokratija ir korupcijos apraiškos, kurių tebėra. Kartu mes matome, kad laikas nėra mūsų sąjungininkas, nes žmonės pavargę: nuo karo, nuo biurokratijos, nuo nepriteklių“, – žurnalistams sakė L.Linkevičius.
„Jei mes tik stebėsime ir toliau nedidinsime apsukų pagalbai, vargu ar bus ta sėkmė Ukrainai, o tuo pat metu ir sėkmė Europos Sąjungai. Nuo Ukrainos sėkmės priklauso ir mūsų politikos patikimumas, ir ilgalaikiškumas“, – kalbėjo ministras.
L.Linkevičius patvirtino, kad tikisi Europos paramos naujajam „Maršalo planui“ per lapkričio pabaigoje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.
„Kas slypi naujame plane Ukrainai – kad tie resursai, kurie patenka iš donorų, nacionaliniais kanalais, tarptautinių finansinių institucijų, būtų tvarkomi skaidriai, kad būtų užtikrinta priežiūra, taip pat ir tarptautinė. Šio plano esmė, kad viskas būtų sujungta, be abejonės, dalyvaujant ir Europos Komisijai. Artėja Rytų partnerystės susitikimas, ir manome, kad vienas tokių uždavinių būtų parama šiam planui“, – sakė L.Linkevičius.
„Tai nėra, kad Lietuva viena kažką daro, Lietuva prisideda prie mechanizmo sukūrimo, kad padėtume šaliai, kuri išgyvena ne pačias lengviausias dienas“, – pridūrė ministras.
ES paramos Ukrainai iniciatyvą pernai iškėlė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos Vyriausybė.
Pagrindu iniciatyvai dėl naujo „Maršalo plano“ Ukrainai Lietuvoje tapo šių metų kovą Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų sprendimu patvirtintas Lietuvos planas Ukrainai 2017–2020 metams. Seime inicijuota speciali parlamentarų bendrų interesų grupė, skirianti nuolatinį dėmesį Lietuvos plano Ukrainai 2017–2020 įgyvendinimui „tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, tiek ir Vakarų bendruomenėje“.
Seimo Europos reikalų komiteto vadovas G. Kirkilas sako laukiantis planui Europos valstybių paramos.
„Man atrodo, kad (Europa vertina) teigiamai, mes pagrindinėse sostinėse buvome – ir Berlynas, ir Paryžius, ir Londonas, ir Briuselis daug kartų, kur daugiausia institucijų. Dėl to šiandien susitikom su kitais ambasadoriais, nes visų (šalių) aplankyti mes negalime“, – žurnalistams sakė G. Kirkilas.
A. Kubilius pažymėjo, kad pareikšti poziciją dėl Europos paramos plano Ukrainai planuoja ir Europos Parlamentas.
„Šiuo metu EP svarstoma rezoliucija su rekomendacijomis Rytų partnerystės susitikimui, o toj rezoliucijoj vienas paragrafas išreiškia pritarimą mūsų planui ir siūlo ES tarybai, ar ministrų, ar vadovų, priimti sprendimą ir suteikti specialų mandatą Komisijai ir Europos investicijų bankui parengti jų pačių rankomis planą, kurio pavyzdį mes ir „lobiuojam“, – sakė A. Kubilius.
Kartu parlamentaras pabrėžė, kad Europos Sąjungai kol kas nepasiūlius Ukrainai narystės perspektyvos planas dėl finansinės paramos būtų didelė paskata nenukrypti nuo Vakarų kurso.
„Ukraina neturi narystės perspektyvos, jai kol kas to Europa nežada pasiūlyt, dėl to galime apgailestauti, bet realybė tokia, o mums narystės perspektyva visada buvo labai stiprus pagrindas nacionaliniam konsensusui. Todėl siūlome Ukrainai, jei negalime pasiūlyti narystės, pasiūlyti kitą didelį tikslą, investicijų paketą, 5 mlrd. eurų per metus, kurie ateitų tiek iš ES, tiek iš kitų tarptautinių finansinių institucijų, kad padėtume išlaikyti ukrainiečių motyvaciją reformoms“, – kalbėjo A. Kubilius.
Maršalo planu XX amžiuje buvo pavadinta Jungtinių Valstijų pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa. Jis padėjo atstatyti Vakarų Europos šalių ekonomiką ir taip padidinti jų atsparumą Sovietų Sąjungos įtakai.
Ukraina nuo 2014 metų pavasario kaunasi su Maskvos remiamais separatistais rytinėje šalies dalyje. Rusija tų pačių metų pradžioje aneksavo Krymo pusiasalį, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
