Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 05 18

Mašalų armija užgulė Kuršių neriją: trūkliai lenda ir į burną, ir į akis

Kuršių nerijoje pabudo mašalai, tiksliau vadinami trūkliais. Kas trejus, ketverius metus jų spiečiai būna ypač dideli. Nidiškiai nepamena, kada jų būtų buvę tiek daug. Į burną, akis lendančių padarų ypač gausu prieš Kuršių marių, tačiau netrūksta ir kitose Neringos vietovėse.
Nidoje pabudę mašalai lenda ir į burną, ir į akis.
Nidoje pabudę mašalai lenda ir į burną, ir į akis.

„Mašalų pilna visur, ypač kai buvo lietingos dienos. Kuo arčiau marių, tuo daugiau, kuo artyn jūros – tiek daug nebėra. Kiekvienais metais būna pavasario gale, vasaros pradžioje. Būna tiek, kad šluojame kaip lapus nuo žemės, o paskui prasideda karščiai ir nebelieka. Gerai, kad šie nekanda, bet baisiai įkyrūs. Kol su mašina iki Klaipėdos nuvažiuoji, nei žibintų, nei numerių nesimato, toks sluoksnis užsideda“, – 15min sakė nidiškis Tadas Stonkus.

VIDEO: Mašalai užpuolė Nidą

Kol su mašina iki Klaipėdos nuvažiuoji, nei žibintų, nei numerių nesimato, toks sluoksnis užsideda, – sakė nidiškis Tadas Stonkus.

Nidiškis vylėsi, jog mašalų apmažės ir šie negadins nuotaikos šventinį savaitgalį, mat gegužės 27-29 dienomis vyks Neringos sezono atidarymas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė 15min teigė, jog kas 3-4 metus trūklių kolonijos būna ypač gausios, taip nutiko ir šiais metais.

„Šiemet masiškai daug, neatsimename, kada tiek daug būtų buvę. Lervos stadijos ciklas trunka kelerius metus, jos neriasi kelis kartus ir trečiais ketvirtais metais išsirita. Jų gausa būna skirtinga ir priklauso nuo oro sąlygų, kokia buvo žiema. Taip pat ir su karkvabaliais, vienais metais jų būna daug, kitais ne. Kai žiema šalta, sunaikina daugiau kenkėjų, o šiemet marios buvo užšalusios labai trumpą laiką“, – pasakojo ekologė.

Trūkliai nekanda, skrenda poruotis, o jų gyvenimo trukmė nėra ilga. Priklausomai nuo rūšies jie gyvena 7-10 dienų. Trūkliai Kuršių nerijoje pabudę jau kurį laiką, jie išsirita vandens temperatūrai pasiekus tam tikrą laipsnį.

„Jų yra ne viena rūšis, todėl ciklas keičiasi, vieni išsirita anksčiau, kiti vėliau. Patelės skrenda, deda kiaušinius ir tos lervutės gyvena Kuršių mariose, yra karšių maistas, ant tų lervų žvejai gaudo žuvis, jas galima parduotuvėse nusipirkti. Patelės padeda kiaušinius ir žūva, miršta ir patinėliai“, – sakė E.Razmienė.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gerai, kad jie nesimaitina?
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gerai, kad jie nesimaitina?

Atostogaujantiems Nidoje moteris patarė šiuo metu daugiau laiko leisti pajūry.

„Vietiniai pripratę, tačiau atvažiuojantiems didelis šokas, kai užtaiko tokį bumą. Žinokit, nėra malonu, pati vaikštau, visa nusiašarojusi, ir į akis, ir į burną lenda. Aišku vengiu būti prie marių, o prie jūros visai nieko, tad poilsiaujantiems, kad nesusigadintų poilsio, vertėtų laiką leisti ten“, – patarė E.Razmienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?