Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo, kad pagrindinis sunkumas kovojant su koronavirusu – gali pritrūkti arba lovų, arba personalo.
Jos teigimu, kiekvienoje savivaldybėje turėtų būtų pakankamas karščiavimo klinikų skaičius, o Vilniaus regione reikia praplėsti lovų fondą.
A.Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė, kad derėtų sutarti konkrečiai, kiek kuriam regionui reikia turėtų koronaviruso lovų.
Santaros klinikų atstovė neatmetė, jog gali nutikti taip, kad teks stabdyti tam tikrų paslaugų teikimą.
„Yra žmonių, kurie yra saviizoliacijoje, yra sergantys... Infekcinių ligų centras, kuriame prieš pandemiją dirbo 40 žmonių, šiuo metu turi 225 žmones – iš tų pačių resursų, kai pirmosios bangos metu neteikėme planinių paslaugų, bet dabar stengiamės teikti“, – pasakojo ji.
Santarų klinikų atstovės teigimu, šiuo metu kasdien yra peržiūrima, kokias paslaugas klinikos yra pajėgios teikti.
Anot jos, Vilniaus regione papildomų lovų, esant tokiam sergamumui, gali užtekti nebent savaitei.
„Pas mus problema yra dėl galimų lovų, nes šiandien dienai Vilniaus regione turime pagal susitarimą ne daugiau 150 lovų, kurias galime etapiškai prasiplėsti kitose gydymo įstaigose. O tai reiškia, ne pilnai savaitei, jeigu tokia tendencija išlieka ir toliau“, – kalbėjo ji.
Molėtų ligoninės direktorius: lovų yra, bet personalo – trūksta
Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ketvirtadienį Seimo nariams pareiškė, kad dabartiniai valdžios veiksmai yra pavėluoti, o situacija nebekontroliuojama tapo jau kitą dieną po rinkimų.
Anot jo, medikus, kaip bendruomenę, žeidžia tai, kad keli tūkstančiai sirgalių galėjo siausti krepšinio rungtynėse, kad nesilaikoma saugumo reikalavimų.
„Ta bendruomenė ir turės visą šitą bėdą ir išspręsti. Ne tik savo, bet ir savo šeimų sveikatos sąskaita“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Grigo, medikai su pasiūlymais kiek anksčiau kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau negavo nė vieno atsakymo. Jis įsitikinęs, kad svarbiausia kuo daugiau gydymo įstaigų palikti, jo žodžiais, „švarių“, tai reiškia, be koronaviruso ligonių, o tam reikia griežtai atskirti srautus.
Jo teigimu, didžiausia problema yra ne lovos, o kas gydys pacientus.
„Vienai ar dviem pamainoms iškritus iš darbo, mes susidursime su didžiule problema“, – kalbėjo jis.
Ligoninės vadovas įsitikinęs, kad testavimo kiekiai ir dabar yra nepakankami, be to, jis teigė, kad trūksta informacijos apie apsaugos priemonių kiekius.
Matematikos mokslų daktaras: nesutampa skaičiai
Matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius pabrėžė, kad tik turint tikslius skaičius galima matuoti epidemijos priemonių taikymo efektyvumą, prognozuoti sveikatos apsaugos sistemos apkrovimą.
„Duomenys, kuriuos aš stebėjau, nebuvo teikiami korektiškai“, – kartu pažymėjo jis.
Anot jo, teikiant duomenis laikui bėgant atsirado daugiau duomenų šaltinių, prasidėjo skaičių nesutapimai.
„Diena iš dienos jie nesutampa, dingsta atvejai, atsiranda, dingsta testai, savaitgaliais duomenys ne visada atnaujinami, pavyzdžiui, trūksta hospitalizacijos duomenų, kurie pradėti skelbti tik nuo spalio mėnesio. Visiškai neskelbiami savivaldybių testų duomenys, mes negalime pasakyti, kas vyksta savivaldybėse. Neskelbiami esminiai duomenys epidemijos valdymui – tai yra, kas vyksta ligoninėse, jie nuo spalio skelbiami ir skelbiami tik suminiai, ne iš visų ligoninių – tai trukdo padaryti kažkokias analizes“, – problemas vardijo jis.
V.Zemlio-Balevičiaus teigimu, antrosios bangos metu itin išryškėjo atvejų skaičių nesutapimas. Pastaruoju metu, anot jo, pasitaikė taip, kad atvejų skaičius buvo didesnis už teigiamų testų skaičių.
„Kas matematiškai yra nesąmonė. Tai reiškia, kad atvejai yra prirašinėjami iš anksčiau“, – pabrėžė jis.
Matematikos mokslų daktaras pažymėjo, kad su tais duomenimis galima dirbti, tačiau tenka naudoti įvairius statistinius metodus, kurie tuos visus trūkumus išlygintų.
„Bet kai naudoji netikslius duomenis ir įvairius statistinius triukus, tu prarandi galimybę matyti aktualią situaciją, kas vyksta šiandien, turi laukti savaitę, kad matytum, ar kas nors pasikeitė, ar ne“, – pabrėžė jis.
Norint priimti tinkamus sprendimus, mums reikia tinkamai tvarkytis su duomenimis.
Pagal dabartinius duomenis prognozuotina, anot jo, kad po mėnesio atvejų per dieną skaičius išaugs iki 1,8 tūkst.
„Norint priimti tinkamus sprendimus, mums reikia tinkamai tvarkytis su duomenimis“, – kalbėjo jis.
Matematikas pabrėžė, kad duomenis reikėtų atverti visuomenei, ypač – kokia situacija atskirose savivaldybėse, ko dabar nėra.
„Linkiu, kad ateinantis Seimas ar kažkas sutvarkytų duomenis, atvertų juos, kad mūsų valstybė galėtų padaryti tinkamus sprendimus, savalaikius, ir žinotų, ko reikia imtis toliau“, – kalbėjo jis.
V.Kasiulevičius: reikės kuo greičiau įsigyti vakcinų
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius sakė, kad reikia žinoti, kas bus po karantino.
„Bus irgi sunkus laikas, viruso išnaikinti mums nepavyks, tą visi žino. Reikės išėjimo strategijų, kuo greičiau atvesti vakcinas, bus konkurencija“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie vakcinas medikas neatmetė, kad JAV vakcinų kūrėjai gali aplenkti Europos farmacijos įmones.
„Turime kuo greičiau veikti ir visiškai pateisinamos investicijos į kuo greitesnį vakcinos atvedimą į Lietuvą net nesant registracijai, nes registracijos procesas kartais užtrunka. Nes rungtynės dėl vakcinų vyks ir amerikiečiai gali būti pirmieji“, – kalbėjo jis.
V.Kasiulevičius teigė norintis pakviesti naują valdžią klausyti tų žmonių, kurie sako, kas jiems nepatinka, ginčytis, kol bus nerastas geriausias sprendimas.
M.Stankūnas: virusą platiną nežinantys, kad serga
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas parlamentarams pateikė duomenis, kad šiuo metu daugiausiai atvejų diagnozuojama Europos regione: „Čia mes turime nebevaldomą plitimą, tai yra kas 7 dienas padidėja 24 proc. ,o mirčių padidėjimas – 46 procentai. Tai labai didelis augimas.“
Iki šiol apie 1,2 mln. žmonių pasaulyje nuo koronaviruso mirė, tai, M.Stankūno teigimu, 12-13 liga pasaulyje pagal mirtingumą.
„Iki metų pabaigos jis turėtų būtų 10 vietoje pagal mirčių skaičių“, – svarstė jis.
Anot jo, džiugina bent tai, kad nors susirgimų skaičius auga, bet mirštamumas gerokai mažesnis, nei pavasarį.
„Tas skaičius, kurį girdite per žiniasklaidą, parodo tik tam tikrą epidemijos mastą“, – pasakojo jis.
M.Stankūno teigimu, vasarą atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad žmonių yra persirgę daugiau.
Jis tik apgailestavo, kad tyrime dalyvavo mažai žmonių, tačiau jis vis tiek parodė, kad daug žmonių neįsivaizduoja, kad serga, todėl sėkmingai platina virusą.
„Du trečdaliai jokių simptomų nejautė, jie vaikšto tarp mūsų, neįsivaizduoja, kad serga, ir platina virusą“, – kalbėjo jis.
