2014 08 05

Matematikė: privalomas matematikos egzaminas – kelrodis į valstybės finansuojamą vietą

„Mes matome, kad į aukštąsias mokyklas stoja daug nemotyvuotų moksleivių, kurių akademiniai pasiekimai gana žemi. Šių metų priėmimo rezultatai rodo, kad kai kurių mokinių konkursinis balas nesiekia net penkių dešimtųjų iš dešimties“, - apie sprendimą nuo 2016 m. metų įvesti privalomą matematikos brandos egzaminą „Laisvosios bangos“ radijui kalbėjo Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Matematika
Matematika / „SEVEN Code“ nuotr.

Pasak jo, įvestas matematikos egzaminas būtų kaip reikalavimas, stojant į aukštąsias mokyklas, išskyrus menų bei humanitarinių mokslų kryptis pasirinkusius moksleivius. Jiems būtų priskirtas mokyklinio egzamino lygmuo. O fiziniams, socialiniams, biomedicinos ir technologiniams mokslams būtų nustatytas valstybinio egzamino reikalavimas.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Rimantas Vaitkus
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Rimantas Vaitkus

Jo teigimu, analizuojant vidurinio ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus matyti, kad daug moksleivių tiesiog lanko matematikos pamokas, tačiau jos nesimoko. O tai, esą, reiškia, kad šlubuoja tų moksleivių bendras pasirengimas.

Mokytojai sprendimui pritaria

Matematika ypatingai palanki mokyti loginio mąstymo būdų ir problemų sprendimo – tai reikalinga žmogui visose srityse, – teigė R.Rudalevičienė.

Matematikos mokytojų asociacijos pirmininkė Regina Rudalevičienė „Laisvosios bangos“ eteryje pritarė Švietimo ir mokslo viceministrui R.Vaitkui: „Matematika ypatingai palanki mokyti loginio mąstymo būdų ir problemų sprendimo – tai reikalinga žmogui visose srityse. Tad manau, kad privalomas egzaminas – teisingas sprendimas“.

Matematikos mokytojų atstovė suabejojo dabartine matematikos egzamino sistema: „Mokydami mes matome, kad mokiniai yra skirtingi, todėl pagal jų gebėjimus ir poreikius mes organizuojame jų ugdymą. Tad dabar yra neteisinga, kai bendruoju kursu mokęsis mokinys turi laikyti tokį pat egzaminą, kaip mokęsis išplėstiniu kursu. Tad čia reikėtų kalbėti apie kitokį egzaminą. Gal humanitarinės krypties mokiniai ir neturi gilintis į matematikos mokslo subtilybes, o tiesiog įvaldyti matematiką, kaip priemonę kitoms gyvenimo problemoms spręsti. Manau apie tai reikia diskutuoti“.

Reikia motyvuoti mokinius

„Matematikos mokytojų požiūriu, pagrindinės mokyklos klasėse trūksta laiko pamokose įtvirtinti įvairius mokinių gebėjimus. Dažnai mums pakanka laiko tik supažindinti, o išbandyti ir įtvirtinti taisykles mokiniui tenka sąvarankiškai. Kita priemonė, kuria galėtume pastiprinti mokinių motyvaciją – didesnė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikšmė mokymosi procesui,  nes šiuo metu tokio patikrinimo rezultatai yra kaip informavimo priemonė apie įgytus gebėjimus. Jei mokiniui tai turėtų įtakos renkantis vidurinio ugdymo matematikos mokymo kursą, apie reikalavimus jis pradėtų galvoti anksčiau,“ – tikino R. Rudalevičienė.

123rf nuotr./Matematika
123rf nuotr./Matematika

„Nesutinku, kad privalomas matematikos egzaminas yra papildoma prievolė ar perteklinis dalykas. Tai yra aiškus pasakymas, kokie reikalavimai mokiniui keliami, jei jis ketina gauti valstybės finansuojamas studijas. Todėl labai gerai, kad valstybė galvoja, kokius gebėjimus įgyjusiam mokiniui skirs finansavimą“, – teigė Matematikos mokytojų asociacijos pirmininkė R. Rudalevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis