„Valstietė“ Dovilė Šakalienė dėkojo parlamentarams, kad pagaliau žengtas žingsnis Lietuvą auginti su drąsiais, oriais, nemušamais vaikais.
„Taip, mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien mes pagaliau atidarėme duris į tą kitą ateitį. Į ateitį be smurto. Ir tam, kad mes galėtume įgyvendinti tą reformą, apie kurią aš kalbu ir kovoju visais įmanomais būdais jau trylika metų, mes turime iš esmės sutvarkyti vaiko teisių apsaugos įstatymą“, – teigė D.Šakalienė pristatydama kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis keičiama vaikų teisių apsaugos sistema.
Pasak jos, esminiai šios reformos momentai – pagalba vaikui ir šeimai, visų piliečių pareiga pranešti apie smurtą prieš vaikus, galiausiai, kraštutiniais atvejais, vaiko paėmimo iš šeimos tvarka.
„Reforma toli gražu nėra orientuota į tai, kad mes paimtume kuo daugiau vaikų iš šeimų, bet atvirkščiai, kad kuo mažiau vaikų būtų paimama“, – nurodė D.Šakalienė.
Seimas pataisoms po pateikimo pritarė. Už balsavo 96 Seimo nariai, vienintelis Petras Gražulis susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o Seimas prie jo grįš pavasario sesijoje.
Vadina „Mato reforma“
L.Kukuraitis sakydamas kalbą Seime pareiškė, kad iki šiol smurto prieš vaikus nepavyko uždrausti dėl to, kad Seimo nariai, kaip ir visuomenė, yra pasidaliję į dvi grupes. Vieni esą mano, kad svarbiausia vaikas, kiti – kad šeima.
Tačiau ministras pasidžiaugė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburtoje darbo grupėje šiuos du požiūrius pavyko suderinti, o tai sukėlė „euforinę būseną“.
Dabar pasikalbu su juo ir sakau: „Šventas Matai, dirbk savo darbą, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau“, – kalbėjo ministras.
Ministras kalbėjo, kad galvodamas apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą jis visuomet galvojo, o mintyse ir kalbėjosi su Kėdainiuose namuose nužudytu keturmečiu Matu.
„Mato reforma – taip pavadinčiau tai, kas šiandien vyksta Seime. Šiam berniukui dar gyvam esant pažadėjau, kad darysime viską, jog vaiko teisių apsauga sustiprėtų. Dabar pasikalbu su juo ir sakau: „Šventas Matai, dirbk savo darbą, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau“, – kalbėjo ministras.
Jis prašė Seimo narių į parengtą įstatymą nebeįtraukti daugiau šeimą ginančių nuostatų.
„Šeimocentrinio požiūrio įdėjome tiek, kiek galime. Tačiau nebedėkime daugiau, nes šis įstatymas skirtas vaiko teisių apsaugai“, – prašė jis.
Pasak L.Kukuraičio, ateityje galima priimti Šeimos stiprinimo įstatymą, tačiau kol kas laikas galvoti apie vaikus.
A.Veryga: „Nesame normali visuomenė“
Psichiatras sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalbėdamas iš Seimo tribūnos dalijosi savo paciento patirtimi. Anot jo, vienas pas jį atsiųstas šeimoje smurtavęs ir alkoholizmu sirgęs vyras pats prisipažino vaikystėje taip pat buvęs muštas, tačiau tuoj pat pridūrė „užaugęs bent jau normalus“.
Žinote, normali visuomenė, sveika visuomenė nebėga iš šalies, nesižudo, negeria ir neskriaudžia savo vaikų, – sakė A.Veryga.
„Toks dabar yra mūsų supratimas dėl tos tragedijos. Toks mūsų mentalitetas. Mes save laikome normalia visuomene, kuri augina normalius vaikus. Žinote, normali visuomenė, sveika visuomenė nebėga iš šalies, nesižudo, negeria ir neskriaudžia savo vaikų. Mes turime pripažinti, kad mes nesame, deja, labai sveika, netraumuota visuomenė“, – pareiškė A.Veryga.
Ministras sakė liūdintis, kad Lietuva imasi reformų tik tada, kai ją sukrečia tragedijos. Kartu jis prašė Seimo, kad atėjus laikui balsuoti dėl alkoholio kontrolę stiprinančių pataisų nesuabejotų ir nesiklausytų verslininkų ašarų dėl žlugdomo verslo.
Petras Gražulis citavo Šventąjį Raštą
Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis, jau prieš keletą metų Seimo salėje pasisakęs, kad pats buvo mušamas vaikystėje, antradienį ir vėl stojo ginti fizinėmis bausmėmis vaikus baudžiančių tėvų.
Anot jo, pastarosiomis dienomis daug tėvų ėmė baimintis, kad iš jų vaikai bus atimami. P.Gražulis pasakojo apie savo kaimyną, kuris Norvegijoje augino du vaikus ir sulaukė vaikų teisių tarnybų dėmesio, nes vaikas nupiešė kraują.
„Ten, Norvegijoje, tiesos nerasi“, – rėžė P.Gražulis ir tikino, kad ši šeima jau grįžo į Lietuvą.
Pasak jo, taip pat nėra normalu, kad tėvai dabar bijo galvą prasiskėlusį vaiką vežti pas gydytojus.
Rykštė ir pabarimas teikia išminties. Vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai. Kitas. Jei gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai myli, rykšte pataiso. Čia ne Gražulio, čia iš Šventojo Rašto paimti žodžiai, – skaitė P.Gražulis.
„Atims vaiką. O jeigu mus parodys per Lietuvą, mane iš darbo išmes. Ir jie ryžosi vaiką gydyti namuose“, – pasakojo P.Gražulis.
Seimo narys ėmėsi cituoti Šventąjį Raštą, kur „gal penkiolikoje vietų“ esą yra rašoma, kad vaikus mušti reikia.
„Rykštė ir pabarimas teikia išminties. Vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai. Kitas. Jei gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai myli, rykšte pataiso. Čia ne Gražulio, čia iš Šventojo Rašto paimti žodžiai“, – skaitė P.Gražulis.
Pasak jo, vaikų lepinimas, tenkinimas visų jų norų taip pat yra blogybė, nes vaikai auga savanaudžiai, o dabar iš tėvų bus atimami bet kokie instrumentai atžalas auklėti.
„Po šita skraiste mes bandome atimti bet kokį įrankį tėvams dėl vaikų auklėjimo. Aš manau, kad priemonės tėvams auklėti vaikus turi būti paliktos“, – teigė P.Gražulis.
Anot jo, trūksta ne įstatymų, o žmonių atidumo vaikams.
P.Gražulio nuomone, už kūno sužalojimus ir dabar įstatymuose numatytas laisvės atėmimas, tačiau ketverių metų Mato tai nepadėjo išgelbėti.
Net ir stojęs ginti fizines bausmes vaikams taikančių tėvų P.Gražulis galiausiai balsuojant dėl įstatymo paspaudė mygtuką „už“.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys taip pat pasisakė apie tai, kad įstatymu galima perlenkti lazdą į kitą pusę, kai kaimynai manys turintys teisę kištis į kitos šeimos gyvenimą.
Pasak jo, vaikus saugant reikėtų galvoti ir apie viešąją erdvę, kuri dabar esą pilna smurto ir patyčių, apie tėvų neatsakingą požiūrį skiriantis, nes tai taip pat esą smurtas prieš vaikus.
Tačiau dauguma Seimo narių pasisakė už tai, kad įstatymas pagaliau būtų priimtas. Jie pabrėžė, kad tai bus ne tik rūpestis vaikais ir pasakymas, kad Lietuva renkasi demokratiją, o ne rusišką autoritarizmą.
Kartu jie pripažino, kad vien įstatymo nepakaks, nes svarbiausia, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų, kad smurtauti prieš vaikus taptų tiesiog gėda, o mažiausių visuomenės narių skausmui niekas neliktų abejingas.
E.Žiobienė: „Reformos be finansavimo nevyksta“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dalyvaudama diskusijoje Seime sakė nenorinti atsiminti priežasčių, kodėl iki šiol smurtas prieš vaikus nėra draudžiamas.
Be to, ji tikino, kad reformos nėra įmanomos be finansavimo. Ir neužtenka vien įrengti kambarius, patalpas, namus.
„Pastatai gražūs, o žmonės, kurie dirba, mes jų beveik neturime. Globos namuose taip pat sutvarkėme sienas, investuoti dideli pinigai – europiniai ir Lietuvos 20 proc. visais atvejais. Tai sutvarkė, bet sistemos nesutvarkė“, – kalbėjo E.Žiobienė.
Iš principo vaikams šioje valstybėje pinigų yra minimaliai arba jų nėra, – sakė E.Žiobienė.
Anot jos, negali būti taip, kad kūdikiui valstybė teranda pinigų vienerioms sauskelnėms per dieną, nes visi tėvai žino, kad tiek nepakanka.
„Iš principo vaikams šioje valstybėje pinigų yra minimaliai arba jų nėra. Jeigu paklausite, kiek kainuoja vaiko globa, pavyzdžiui, kūdikio globa institucijoje, mes esame tai paskaičiavę. Tai apie 1,5 tūkst. eurų vienam vaikui. O iš tikrųjų, jei pažiūrėsite, kam tie pinigai išleidžiami, tai yra vaikų kankinimas. Rūbams – beveik nulis, sauskelnės vienerios per parą“, – kalbėjo E.Žiobienė.
Anot jos, viskas renkama iš labdaros, o tai parodo, koks valstybės požiūris į vaikus.
Lygiai tokia pati situacija, pasak jos, yra dėl psichologų trūkumo, kurių penkių ieškota penkerius metus, o dabar vėl labai trūksta.
Smurtą kenčia tūkstančiai vaikų
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tikino, kad kasmet apie tūkstantis vaikų kasmet patiria tėvų smurtą.
Pasak jo, per penkerius pastaruosius metus artimoje aplinkoje buvo nužudyti šeši mažamečiai vaikai ir penkiolika naujagimių.
Tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė tikino, kad smurto prieš vaikus statistika netiksli. Pasak jos, iki šiol pareigūnai vykdami gelbėti mušamų moterų tose pačiose šeimose vaikus „pražiūri“ ir nukentėjusiaisiais neįvardija.
Generalinis prokuroras tikino, kad dažnai prokurorai turi nuspręsti, ar bylas perduoti teismams ir įvertindami jų perspektyvą. Pasak jo, bylos, kuriose įrodymai paremti tik vaikų liudijimais, visada baigiasi išteisinimu.
E.Pašilis tikino, kad prokurorus neretai nustebina teismų sprendimai išteisinti prieš vaikus smurtavusius tėvus ir pateisinti jų elgesį noru auklėti atžalas net ir tuomet, kai įrodymų būta daugiau.
Generalinis prokuroras viliasi, kad Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą tokių nuosprendžių teismai nebepriims.
Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais taip pat būtų uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, taip pat, jiems pageidaujant, būtų užtikrinamas anonimiškumas.