15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 12

Matuko reforma: atima net iš globėjų, namo grįžo tik 18 iš 523 paimtų vaikų

Nuo liepos 1-osios, kai pradėjo veikti reformuota vaiko teisių apsaugos sistema, iš saugios aplinkos vaikams neužtikrinančių Lietuvos šeimų, nustačius antrą grėsmės lygį, buvo paimta daugiau nei 500 nepilnamečių. Daugiau nei per du mėnesius namo iš jų grįžo vos aštuoniolika. Rugpjūčio duomenimis, 20 vaikų buvo paimta iš netinkamai savo pareigas atlikusių globėjų. Pastebima, kad vaikai smurtą patiria ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir tose, kur tėvai turi aukštąjį išsilavinimą ir gerai uždirba.
Nuo nepakankamos mitybos kenčiantys vaikai Jemene
Kūdikis. Asociatyvinė nuotrauka / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Apie vaiko teisių apsaugos reformos eigą ir rezultatus 15min kalbėjosi su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai laikinai vadovaujančiu Janu Maciejevskiu.

– Kiek vaikų iš šeimų buvo paimta liepą? Kiek rugpjūtį? Kiek per pirmas rugsėjo dienas? Ši informacija galbūt padėtų suprasti, ar paėmimų mažėja? – paklausėme jo.

– Svarbu pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos nėra tapatus vaiko paėmimui iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų / rūpintojų). Vaikas gali būti paimtas iš nesaugios aplinkos keturiais atvejais, kai jam dar nenustatytas grėsmės lygis:

  • Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir Tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.
  • Vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.
  • Atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).
  • Atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

    Paimtų vaikų iš nesaugios aplinkos skaičius liepą siekė 524, rugpjūtį – 569, rugsėjo 1–5 dienomis – 75.

Vaiką paėmus iš nesaugios aplinkos per 2 darbo dienas turi būti įvertintas grėsmės vaikui lygis. Jei jis nenustatomas arba nustatomas pirmasis, vaikas perduodamas atstovams (tėvams, globėjams (rūpintojams)). Paminėtina, kad nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, inicijuojama atvejo vadyba dėl pagalbos šeimai teikimo.

Jei nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis, vaikas paimamas iš jo atstovų, kreipiamasi į teismą dėl leidimo išdavimo, inicijuojama mobiliosios komandos pagalba šeimai ir atvejo vadyba.

Paimtų vaikų iš nesaugios aplinkos skaičius liepą siekė 524, rugpjūtį – 569, rugsėjo 1–5 dienomis – 75.

Antrasis grėsmės vaikui lygis (vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų (rūpintojų)) buvo nustatytas: liepą – 258 vaikams, rugpjūtį – 248-iems, rugsėjo 1–5 dienomis –17-ai.

Taigi, būtų tikslu sakyti, jog beveik pusė paimtų vaikų iš jiems nesaugios aplinkos, įvertinus grėsmės vaikui lygį, nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį, perduoti tėvams ar kitiems atstovams.

Tik tais atvejais, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei ir nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis, vaikas yra paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Janas Maciejevskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Janas Maciejevskis

Visose savivaldybėse vaikų, kuriems buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, procentas (skaičiuojamas nuo visų toje savivaldybėje gyvenančių vaikų skaičiaus) – beveik vienodas. Šiek tiek didesnis procentas yra Vilniaus mieste (0,6 proc.) ir Kupiškio rajone (0,4 proc.)

– Dėl kokių aplinkybių vaikai paimami: tėvų girtavimas, smurtas artimoje aplinkoje, vaikų nepriežiūra, socialinių įgūdžių stoka? Skurdžios, vaiko poreikių neatitinkančios gyvenimo sąlygos? Kitaip tariant, ar dėl socialinių problemų, ar ir dėl ekonominių?

– Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau reaguoja į pranešimą bei nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį.

Sprendimas paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos turi būti motyvuotas, kas ir yra daroma, pažymint tokio sprendimo priežastis, vadovaujantis Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraše nustatytais vertinimo kriterijais, kurie detaliai išskirti Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje.

Minėta anketa sudaryta atsižvelgus į ilgametę darbo su vaikais ir šeimomis patirtį turinčių specialistų rekomendacijas. Grėsmės vaikui lygis nustatomas atsižvelgus į vaiko amžių ir nustatytus rizikos veiksnius. Kas yra didelė grėsmė kūdikiui, nebūtinai yra didelė grėsmė paaugliui.

123RF.com nuotr./Smurtas prieš vaikus
123RF.com nuotr./Smurtas prieš vaikus

Pranešimas gali būti gautas dėl nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo, tačiau nuvykus gali būti nustatyti ir kiti vaiko teisių pažeidimai. Tačiau daugiausia nustatytų vaiko teisių pažeidimų yra susijusių su smurtu, paprastai nustatoma ne viena problema, o keletas vienu metu. Dažnai kartu nustatomos tėvų priklausomybės alkoholiui ir su tuo susijusi vaikų nepriežiūra, smurtas artimoje aplinkoje bei kt.

Svarbu būtų paminėti, jog yra mitas, kad tik tose šeimose, kurioms teikiama pagalba, kurios kukliau gyvena, smurtaujama prieš vaikus. Smurtauja ir aukštą išsilavinimą turintys bei puikiai finansiškai apsirūpinę tėvai.

Paprastai nustatoma ne viena problema, o keletas vienu metu.

Savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių 2015–2017 metais pateiktos informacijos apie ypatingus atvejus analizė rodo, jog šeimų, kuriose augantys vaikai galimai nukentėjo ypatingų atvejų metu, įrašytų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą skaičius sudaro tik trečdalį šeimų, kurių vaikai nukentėjo nuo smurto.

Svarbu pažymėti, kad nuo šių metų liepos 1 dienos nebėra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašo. Šeimoms, kurios iki šių metų liepos 1 dienos buvo į pastarąjį įrašytos ir toliau bus teikiama pagalba. Dabar, jei šeimai reikia pagalbos, ji neturi būti priskirta kokiam nors sąrašui.

– Kur paimti vaikai atsiduria? Ar užtenka laikinų globėjų šeimų?

– Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas prioriteto tvarka pas giminaičius, asmenis, su vaikais susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolius/seseris globojančias šeimas, šeimas, globos centre (pas budinčius globotojus), šeimynose arba vaikų globos institucijose.

Globos centre, šeimynose arba vaikų globos institucijose vaikai gali būti apgyvendinami, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu.

Norisi pasidžiaugti, kad vis dažniau ir vyresniems, negalią turintiems vaikams randami globėjai.

Taip pat vaikas gali būti nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu reikia ištirti jo sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Globėjų poreikis yra visoje Lietuvoje. Labai džiugu, kad žmonių, norinčių tapti budinčiais globotojais ar globėjais (rūpintojais) atsiranda vis daugiau. Norisi pasidžiaugti, kad vis dažniau ir vyresniems, negalią turintiems vaikams randami globėjai.

– Ar yra bent viena šeima, į kurią vaikai, paimti nuo liepos 1-osios, jau grąžinti?

– Nuo liepos 1-osios tėvams grąžinta 18 vaikų. Čia kalbame apie atvejus, kai buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jis buvo paimtas, buvo kreiptasi į teismą ir teismas išdavė leidimą jį paimti.

VIDEO: Ministras Linas Kukuraitis kviečia visuomenę ugdyti savyje nepakantumą vaiko teisų pažeidimams

– Esate sakęs, kad tėvams neužteks išsiblaivyti – reikės dėti pastangas, kad reikalai iš tikrųjų taisytųsi. Kokį kelią turi nueiti tėvai, kad atgautų tarnybų pasitikėjimą?

– Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos sudarymą.

Nesėkmingų globos atvejų pasitaiko ir Vakarų Europos šalyse.

Mobilioji komanda – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Mobilioji komanda 14 dienų (išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas) nuo vaiko paėmimo dienos teikia intensyvią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį, kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Tėvai turėtų bendradarbiauti su specialistais, priimti siūlomą pagalbą, paslaugas, norėti susigrąžinti vaiką ir dėti pastangas keisti savo elgesį.

– Ar yra vaikų, kurie paimti iš globėjų? Galbūt ir dėl globėjų veiksmų sulaukiama skundų?

– Rugpjūčio mėnesio turimais duomenimis, 20 vaikų buvo paimti iš globėjų.

– Ar yra globėjų, kurie atsisakė vaikų, nes suprato, kad vis dėlto jiems tai per didelis iššūkis?

– Tokių atvejų retai, bet, deja, pasitaiko. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – nesėkmingų globos atvejų pasitaiko ir Vakarų Europos šalyse. Tai lemia labai subjektyvūs aspektai, individualūs šeimos ir vaiko santykiai, subjektyvios aplinkybės, kurių iš anksto numatyti ir nuo jų apsisaugoti yra labai sudėtinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais