Tuo metu A.Matulevičiaus gynėjai iškėlė abejonių dėl šių dokumentų tikrumo. Jie pateikė Teismo ekspertizės centrui privačiai užsakytos ekspertizės išvadas, kur, anot advokato Kęstučio Stungio, aptikta „daug falsifikacijos faktų“.
Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje A.Matulevičius dėl šmeižto kaltina buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Arvydą Pocių, liudijo buvęs sovietų Valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus viršininkas Vytautas Karinauskas.
Jis tvirtino savo pavaldiniui Romui Patapui nedavęs užduoties susitikti su tuometiniu susivienijimo „Neris“ vadovu A.Matulevičiumi prieš jo kelionę į JAV. Tačiau dabar pensijoje esantis buvęs saugumietis neatmetė galimybės, kad jaunas aktyvus darbuotojas galėjo savo iniciatyva aplankyti A.Matulevičių.
„M.Gorbačiovo (buvęs Sovietų sąjungos Komunistų partijos lyderis Michailas Gorbačiovas - BNS) persitvarkymo metais Maskva iš mūsų reikalaudavo informacijos, kaip užsienis vertina jo persitvarkymo politiką. Jeigu žmogus iškilesnis važiuodavo į užsienį, jiems labai rūpėdavo, kaip ten vertina (padėtį Sovietų sąjungoje - BNS), – pasakojo V.Karinauskas. – Galbūt kas nors iš mano darbuotojų, o jų buvo apie 60, galėjo savo iniciatyva ieškoti tokių žmonių ir kalbinti, kad būdami ten pasidomėtų tuo klausimu.“
Buvęs 1-ojo skyriaus viršininkas atmetė galimybę, kad jam ar skyriaus vadovybei nežinant būtų verbuojamas aukštas pareigas Komjaunimo organizacijoje einantis A.Matulevičius.
Liudytojas patvirtino, kad tai jo raštas ir kad dokumentas tikras. Tačiau jis pabrėžė, kad jeigu jų tarnyba būtų toliau bendravusi su A.Matulevičiumi, tai turėjo būti užfiksuota kituose dokumentuose.
Paklaustas, kaip 1989 metais KGB sekdavosi verbuoti žmones, liudytojas atsakė, kad „visiškai nesisekdavo“. „Žmonės išprusę Lietuvoje, susigaudė – kas kur. Net su užverbuotais jau tais laikais kalbėti būdavo neįmanoma“, – teigė buvęs pareigūnas.
A.Matulevičius kategoriškai neigia, kad 1989 metais prieš kelionę į JAV buvo susitikęs su KGB darbuotoju.
Būtent nuslėpus kontaktus su buvusiu KGB pareigūnu dabartinį parlamentarą apkaltino VSD generalinio direktoriaus pareigas ėjęs A.Pocius. Remiantis neva Ypatingajame archyve rastais dokumentais A.Pocius siūlė iš A.Matulevičiaus atimti leidimą dirbti su slapta informacija.
Teisėjo Artūro Pažarskio klausiamas, ar R.Patapas galėjo „iš oro“ surašyti pažymą apie A.Matulevičiaus sutikimą tapti patikimu asmeniu, V.Karinauskas gūžčiojo pečiais.
„Negalėčiau pasakyti. Turėjau keletą darbuotojų avantiūristinio sukirpimo, iš jų visko būdavo galima laukti. Visko nesukontroliuosi. Pas jį (R.Patapą - BNS) nėra rimto ir nuoseklaus žmogaus kaulo“, – teigė jis.
Tačiau V.Karinausko savo parodymus buvo priverstas pakoreguoti, kai A.Pociaus gynėjas Sigitas Židonis parodė R.Patapo rašytą pažymą apie patikimų ryšių nustatymą.
Šiame dokumente Valstybės saugumo komiteto kapitonas rašo, kad buvo susitikęs su A.Matulevičiumi ir „su juo nustatė patikimo asmens santykius“.
Ant paskutinio rašto lapo V.Karinausko ranka parašyta rezoliucija „Kontakus su Matulevičiumi būtina pratęsti ir visaip užtvirtinti po jo grįžimo iš JAV“.
Liudytojas patvirtino, kad tai jo raštas ir kad dokumentas tikras. Tačiau jis pabrėžė, kad jeigu jų tarnyba būtų toliau bendravusi su A.Matulevičiumi, tai turėjo būti užfiksuota kituose dokumentuose. Kadangi tokių dokumentų nerasta, V.Karinauskas teigė, kad, matyt, daugiau jokių kontaktų nebuvo.
„Ne veltui iš bylos išplėšti keturi lapai“, – replikavo S.Židonis.
Į kitą teismo posėdį gruodžio 3 d. kviečiama liudyti R.Patapas.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Matulevičius į teismą kreipėsi privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto.
Politikas tvirtino buvęs apšmeižtas A.Pociaus praėjusių metų kovo 15 d. iš Seimo tribūnos pasakytoje kalboje.
„Iki šiol nesupratau, kodėl vienas asmuo, tapęs NSGK pirmininku, tapo itin aršiu mano šmeižiku, nuolatos reikalavo slaptos ir jautrios operatyvinės informacijos, jau pradėjo inicijuoti įstatymo pataisas, neapgalvotai galinčias galutinai sugriauti visų specialiųjų tarnybų veiklą“, – prieš balsavimą dėl jo atsistatydinimo kalbėjo VSD vadovas.
Tuomet jis pirmą kartą prabilo apie neva buvusius A. Matulevičiaus ryšius su sovietų saugumu. „Kad nebūčiau apkaltintas asmeniškumu ar šališkumu, nepriėmiau sprendimo, kurį, matyt, galėjau priimti, – tuomet teigė A. Pocius. – Asmuo, apie kurio buvimą KGB bendradarbiu-patikėtiniu yra pakankamai tiek archyvinės, tiek ir kitos medžiagos, lyg niekur nieko dirba Seime. Ir maža to, dar užima ypatingai svarbias valstybei pareigas. Jis nuslėpė savo praeities faktus, o mano įsitikinimu, negali dirbti su slapta informacija. Jei Seimui bus įdomi visa informacija, ją bet kada galima pasiimti.“
Po šios kalbos A.Pocius išsaugojo postą, bet gegužės 10 d. Seimas patenkino antrą prezidento prašymą atleisti VSD generalinį direktorių.
