Skunde tvirtinama, jog abiturientai priversti dalyvauti mišiose, klausyti pamokslo, nors jų pasaulėžiūra dar nesusiformavusi.
Skunde tvirtinama, jog abiturientai priversti dalyvauti mišiose, klausyti pamokslo, nors jų pasaulėžiūra dar nesusiformavusi. Teigiama, jog mokinių tėvai šį klausimą gimnazijos direktorei kėlė ne kartą, tačiau direktorė į kalbas apie atestatų teikimą kitose patalpose nesileido.
Netikintiems vaikams esą buvo pasiūlyta atestatus atsiimti bet kuriuo kitu laiku direktorės kabinete, tačiau tokiu atveju jiems būtų sugadinta šventė.
Skunde teigiama, jog tolerancijos pavyzdžiu galėtų būti kita Mažeikių gimnazija („Gabijos“), kur atestatai buvo teikiami savivaldybės kultūros rūmuose, o mišios vyko po iškilmingos ceremonijos ir jose dalyvavo tik norintys.
Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų švietimo ir mokslo, darbo, prekių ir paslaugų srityse.
„Galbūt atestatų teikimui galėtų būti pasirenkama neutralesnė vieta, kuri nežeistų skirtingų interesų ir būtų priimtina įvairias religijas išpažįstantiems ar netikintiems abiturientams“, – teigia E.Žiobienė.
Lygių galimybių įstatyme nepateikiamas įsitikinimų apibrėžimas. Teisinėje literatūroje įsitikinimai apibrėžiami kaip tam tikros pažiūros ir nuostatos, susiformavusios stebėjimo, pažinimo procese.
Įsitikinimai gali būti politiniai, religiniai, ekonominiai, estetiniai, kultūriniai ir t.t. Jie atspindi tam tikros ideologijos, kultūros, dorovės, etikos ir moralės normų aplinkoje susiformavusias žmogaus pažiūras apie visuomeninio, valstybinio gyvenimo reiškinius ir pan.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, einanti lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Edita Žiobienė teigia: „Galbūt atestatų teikimui galėtų būti pasirenkama neutralesnė vieta, kuri nežeistų skirtingų interesų ir būtų priimtina įvairias religijas išpažįstantiems ar netikintiems abiturientams“.
