Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 02

Mažėjant prašymų Konstituciniam Teismui jo pirmininkas ragina įvesti individualų skundą

Mažėjant kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, jo pirmininkas Dainius Žalimas mato galimybę įteisinti individualų skundą. Pasak jo, taip ne tik būtų užtikrinta geresnė asmenų teisių apsauga, bet ir pasiekta, kad Konstitucinį Teismą pasiektų daugiau svarbių bylų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Manau, kad kartais jų (klausimų) nekyla nepagrįstai: nėra kontrolės mechanizmo teismams. Nenoriu įvardyti bylų, bet pasitaiko taip, kad teismai ten, kur privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes kitaip neįsivaizduoju bylos išsprendimo, jie nesikreipia“, – BNS sakė D.Žalimas.

Metiname Konstitucinio Teismo pranešime atkreiptas dėmesys, kad teismai vis rečiau kreipiasi į Konstitucinį Teismą, palyginti su 2010 metais, šių prašymų pernai buvo aštuonis kartus mažiau.

D.Žalimas svarstė, kad be objektyvių priežasčių, kodėl prašymų sumažėjo, egzistuoja problema, jog teismai į Konstitucinį Teismą vengia kreiptis, nes šiam teismui nusprendus grąžinti prašymus, „kartais jaučiamas įsižeidimas“.

Metiname Konstitucinio Teismo pranešime atkreiptas dėmesys, kad teismai vis rečiau kreipiasi į Konstitucinį Teismą, palyginti su 2010 metais, šių prašymų pernai buvo aštuonis kartus mažiau.

Pasak jo, galimybė piliečiams individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą paskatintų ir teismus atsakingiau žiūrėti į savo pareigą kreiptis į šį teismą išaiškinimo.

Konstitucinio Teismo duomenimis, šiuo metu 70 proc. visų prašymų gaunama iš teismų, 17 proc. – iš Seimo narių grupių, 9 proc. – iš Seimo ir 4 proc. – iš prezidento.

Daugiausia prašymų per metus Konstitucinis Teismas yra gavęs 2010 metais, kai jų buvo beveik 160, tačiau jau kitais metais šis skaičius nesiekė 60-ies. Dar vienas pagausėjimas fiksuojamas 2014 metais, kai gauta per 70 kreipimųsi, tačiau tiek pernai, tiek užpernai šis skaičius vos viršijo 20 kreipimųsi.

Pasak D.Žalimo, esama ir objektyvių priežasčių, dėl kurių prašymų mažėja: pavyzdžiui, didžiausias bylų pikas buvo susijęs su ekonomine krize.

„Didžiulis bylų krūvis buvo tada, kada susikaupė bylos dėl laikino reguliavimo arba dėl taupymo priemonių ekonominės krizės metu. Tada Konstituciniame Teisme buvo tikrai bylų labai daug“, – kalbėjo jis.

D.Žalimas nemano, kad galimybė piliečiams teikti skundus itin užverstų Konstitucinį Teismą darbu: jo teigimu, su tuo puikiai susidoroja gerokai didesnių valstybių, tokių kaip Ukraina ar Lenkija, Konstituciniai Teismai. Ši galimybė piliečiams suteikta beveik visose Europos Šalyse.

Prie individualaus skundo klausimo rengiasi grįžti ir Seimas: 38 parlamentarai yra užregistravę Konstitucijos pataisas, kuriose siūloma įtvirtinti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat pagal siūlomas pataisas tokią galimybę turėtų Seimo kontrolieriai.

Jei šiai pataisai būtų pritarta, asmeninio skundo galimybė įsigaliotų nuo 2020 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs