Šaltajam metų laikotarpiui I. Simonaitytės biblioteka kartu su VšĮ „Nidden“ klaipediečiams ruošia malonią staigmeną – parodų ciklą „XIX-XX a. Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba”.
Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“ susikūrė 2007 m. Draugijos tikslas – sugrąžinti į Lietuvą Prūsų Lietuvos dailininkų tapybos ir grafikos darbus, šiandien pasklidusius po įvairias Europos šalis, ir parodyti juos kraštiečiams bei priminti krašto turtingo dailės paveldo akcentus – Karaliaučiaus menų akademiją (1842-1945) ir jos garsiuosius auklėtinius bei Nidos dailininkų koloniją.
Daugiau nei šimtas metų ir tik valanda kelio skiria mus nuo to laikmečio ir laukinės Kuršių nerijos gamtos, kuri ir tapo menininkų traukos centru, vėliau pavadintu Nidos dailininkų kolonija. Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse.
Pirmieji lankęsi Kuršių nerijoje ir ją tapę buvo vietiniai dailininkai, kilę iš Klaipėdos krašto. XIX a. pab. civilizacijos nepaliestą gamtą, nuošalius žvejų kaimelius Kuršių Neringoje atrado Karaliaučiaus menų akademijos profesoriai ir jų mokiniai. XX a. pr. Nida tapo pamėgta vokiečių menininkų vasarojimo ir kūrybos vieta. Juos žavėjo Kuršių Neringos gamta, architektūra, žvejų gyvenimo būdas ir ritmas. „Paskendau spalvose ir šviesoje gamtos, kuri čia dar nepaliesta žmogaus rankos”, - rašė iškiliausias Nidos menininkas Maksas Pechsteinas (1881-1955).
Pasak Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus, krašto dailės istorijos žinovo J. Barfodo, iki 1945 m. Nidoje dirbo per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. Nidos dailininkų kolonija savo dydžiu ir reikšme nenusileido kitoms Europos menininkų kolonijoms (Barbizono Prancūzijoje, Aarenshopo- Vokietijoje, Abramcevo-Rusijoje ir kt).
Penkiose parodose, kurios bus atnaujinamos kas mėnesį, planuojama pristatyti įvairių tematikų, atlikimo technikų ir skirtingų žanrų ekspozicijas.
Organizatoriai ciklą nusprendė pradėti tapybos darbais – akvarelėmis ir pastelėmis. Pirmoje parodoje bus eksponuojami įvairios tematikos nuotaikingi ir romantiški Rytprūsių dailininkų kūriniai, tarp kurių – Karaliaučiaus menų akademijos direktoriaus L. Detmano (1865-1944), garsių Nidos tapytojų G.Gelbkės (1882-1947), R.Birnstengelio (1887-1968) ir kt. paveikslai.
Bibliotekos 1P galerijoje visą mėnesį bus galima stabtelėti prie Nidos meno židinio įkvėpėjo Ernsto Bishoffo-Culmo (1870-1917) drobės „Jauna pora pakeliui į bažnyčią“.
Sausio mėnesio ekspozicijoje bus pristatyti dailininkai žemiečiai. Tai – ir vadintas „Memelio tapytoju“ G. Boese (1878-1943), ir D. Staschus (1872-1953), Vokietijoje tapęs nepralenkiamu spalvotų medžio raižinių meistru, Priekulėje gimęs ir augęs R. Gleich (1859-1912) ir kt.
Vasario ir kovo mėnesį „Nidden“ draugija ruošiasi pristatyti Nidos kolonijos dailininkų aliejinės tapybos darbus, pavadinimais „Šiaurės Sachara“ ir „Moterys tarp gėlių“. Vienoje jų – būdingi Kuršių nerijai ir pamariui peizažai, unikali gamta, kuri ir šimtmečiui praėjus džiugina savo pirmapradžiu laukiniu grožiu, stebina protą ir sušildo jausmus. Kitoje – charakteringi pamariečių, žvejų moterų, miestečių ir aristokračių portretai bei spalvingi natiurmortai. Tai lyg maža dovana klaipėdietėms prasidedančio pavasario proga.
Paskutinioji ekspozicija – graviūros. L. Corinth (1858-1925), M. Pechstein (1881-1955), K. Kollwitz (1967-1945), K.Schmidt-Rottluff (1884-1976) – šių garsių dailininkų, kurių darbai kabo Europos muziejuose, graviūros balandžio mėnesį papuoš ir bibliotekos sienas.
