Iškilmingos Rugsėjo 1-osios šventės stengiasi nepamiršti Airijos ir Norvegijos lietuvių bendruomenės. Šia proga emigravę ar laikinai užsienyje gyvenantys lietuviai organizuoja specialius renginius.
„Nors savaitgaliais veikiančiose lietuviškose mokyklėlėse mokslo metų pradžia ne visuomet skelbiama tikrąją rugsėjo 1-ąją, mes vis tiek stengiamės ją švęsti. Būna ir sveikinimų, ir gėlių“, – sakė Airijos lietuvių bendruomenės administratorius Arūnas Teišerskis. Pasak jo, šiuo metu Airijoje iš viso yra 9 lietuviškos mokyklos. Jose pamokos vyksta tik savaitgaliais, o mokyklos baigimo atestatai niekur nėra pripažįstami. „Tačiau vaikai bent jau išmoksta gimtąją kalbą“, – pagrindinę priežastį, kodėl veikia tokios įstaigos, nurodė A.Teišerskis.
Norvegijoje gyvenantys lietuvių vaikai taip pat gali džiaugtis mokslo metų pradžios švente. „Darbą pradedame pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Ši diena visiems ypatinga: rengiame suneštines vaišes, sakome palinkėjimus, sulaukiame svečių iš Lietuvos ambasados Norvegijoje“, – pasakojo Oslo „Gintaro“ mokyklos vadovė Vita Čepauskė.
Savotiška mokslo metų pradžios šventė rengiama ir JAV įsikūrusiose lietuvių mokyklose. Tiesa, ji vyksta kitu metu nei Lietuvoje. „Sugrįžę po atostogų mes sutariame datą, kada minėsime sugrįžimą į lietuviškas mokyklas. Paprastai tai būna apie rugsėjo vidurį. Kurį nors sekmadienį susirenkame su tėvais, valgome atsivežtą maistą, dainuojame, klausome lietuviškos muzikos. Tėvai pakalba su mokytojais apie mus ir mūsų mokslus – taip prasideda nauji mokslo metai“, – pasakojo JAV kelerius metus su tėvais gyvenanti ir sekmadieninę lietuvių mokyklą lankanti Aistė.
Liuksemburge, Šveicarijoje ir Suomijoje gyvenantys lietuvių vaikai lieka be lietuviško rugsėjo 1-osios paminėjimo. Savaitgalinių mokyklų atstovai neslepia, kad pasigenda tėvų pasiūlymų ir pastangų.
Skirtingos tradicijos
Skirtingai nei Lietuvoje, ne visų užsienio šalių mokyklose mokslo metai pradedami iškilmėmis. „Suomijoje mokslo metai prasideda rugpjūčio 12 dieną, tad jokios šventės mokyklose nėra – nebent patys tėvai vaikams surengia šventę namuose. Tačiau, manau, mokslo metų pradėjimas tikrai galėtų būti linksmesnis, nei dabar“, – „15min“ sakė Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Svajonė Vihavainen.
Jai antrino ir Šveicarijoje gyvenanti Raminta. „Jokios šventės nėra, nes čia nėra ir tokio dalyko, kaip vasaros atostogos. Vasarą vaikai turi mėnesį atostogų ir į mokyklą vėl pradeda eiti rugpjūčio viduryje“, – pasakojo lietuvė. Moteris neslėpė, kad iš pradžių ją ir kitus lietuvius tokia tvarka šokiravo. Tačiau vėliau svečioje šalyje galiojanti tvarka ėmė atrodyti net geresnė nei Lietuvoje. „Gerai tai, kad vaikai nepamiršta, ko mokėsi prieš mėnesį, nėra tokio didelio atotrūkio. O ir tėvai juk negali atostogauti tris mėnesius“, – sakė Raminta.
Be pompastikos, gėlių jūros ir sveikinimų mokytojams mokslo metus pradeda ir Liuksemburge gyvenantys lietuviai. Pasak šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininko Žilvino Bubnio, visi tiesiog susirenka į mokyklą ir prasideda pamokos. Anot pašnekovo, bendruomenė lietuviškų tradicijų puoselėti taip pat negali, nes kol kas Liuksemburge nėra lietuviškos mokyklos.
„Lietuvių Liuksemburge yra vos 400 ir beveik visi yra atvykę dirbti į Europos Sąjungos institucijas. Tad ir vaikai eina į specialias tokių darbuotojų atžaloms skirtas mokyklas, kur jiems dėstoma jų gimtoji kalba. Specialių tautinių mokyklų poreikio nėra“, – sakė Ž.Bubnys.
Pačių lietuvių reikalas
Pasak užsienio lietuvių reikalais besirūpinančio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovų, tiek lietuviškų mokyklų steigimas, tiek jose vykstančios šventės didele dalimi priklauso nuo pačios bendruomenės aktyvumo. „Su šeimomis užsienyje gyvenantys lietuviai nori, kad jų vaikas žinotų apie Lietuvą, mokėtų lietuvių kalbą. Bet tik nuo jų pačių priklauso lietuviškų mokyklų steigimas ir plėtra. Departamentas gali padėti tiek finansiškai, tiek kitomis priemonėmis. Mes remiame lietuviškas mokyklas, jose vykstančius renginius, taip pat stengiamės prisidėti prie kultūros sklaidos“, – sakė departamento Lituanistinio švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, jog lietuviškų mokyklų užsienyje likimas priklauso nuo pačių lietuvių aktyvumo. „Mes rengiame mokymo programas, aprūpiname mokyklas mokymo priemonėmis, mokytojams organizuojame kvalifikacijos kėlimo seminarus, remiame projektus. Tačiau mokyklos steigimas priklauso nuo bendruomenės. Jei jie nenorės, mokyklos nebus“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistė Danutė Kolesnikova.
