Sklypą turi kelerius metus
2019 m. rugpjūčio pabaigoje 15min skelbė, kad Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei suteiktas žemės sklypas maldos namų statybai – planuota, kad Naujininkų rajone mečetė galėtų iškilti po ketverių metų.
Skaičiuota, jog jos statybos gali atsieiti apie 7–8 mln. eurų, tačiau finansinės paramos iš mūsų valstybės institucijų vietos musulmonai teigė nesitikį, svarstyta, kad padėti galėtų Turkija, galbūt – Saudo Arabija, Kataras ar kitos šalys.
8472 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas Ilgalaukio g. 29, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Jis Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei perduotas naudotis neatlygintinai.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas tuomet teigė, kad minėtas sklypas – geriausias bendruomenei pateiktas pasiūlymas.
Totoriai atsiribojo
Tačiau vos pasklidus šiai žiniai buvo išplatinta ir dar viena – Lietuvos totorių bendruomenės sukritikavo sprendimą mečetę Vilniuje statyti Liepkalnyje ir paskelbė atsiribojančios nuo šio projekto.
Kaip teigta jų pareiškime, mečetės statyboms pasirinktas problemiškas sklypas, o šių statybų iniciatorius neturi Lietuvos musulmonų bei totorių bendruomenės palaikymo. Teigta, kad A.Beganskas atstovauja ne Lietuvos, o užsienio musulmonams, atvykusiems į šalį.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad jis vis dėlto matytų atkurtą mečetę sostinės centre. Ji ir stovėjusi šalia Lukiškių (nugriauta 1968 metais), ten tebėra Mečetės gatvė.
Totorių bendruomenė irgi ne kartą yra akcentavusi, kad galbūt toje vietoje ir nebeatgaus sklypo, tačiau norėtų vietos vis dėlto miesto centre, lengvai pasiekiamoje vietoje.
Statybų pradžia nekvepia
Per kelerius metus netoli pasistūmėta. Apie mečetės statybas kol kas nėra kalbos, tačiau esą projektiniai pasiūlymai jau parengti – tai padarė „Vilniaus planas“. Bent jau taip 15min teigė A.Beganskas.
Jis pasakojo, kad planuota statyti iki 25 metrų aukščio pastatą, pagal pirmines sąlygas tai buvo leista – pritarimo sulaukta iš „Oro navigacijos“.
„Parašėme prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybė patikrino, keista, net kažkodėl kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl to aukščio. Labai keista, neįsivaizduoju, kad Vilniaus miesto savivaldybė kreiptųsi į Saugumo departamentą, jeigu kas nors Lietuvoje imtųsi bažnyčią, sinagogą, kenesę ar cerkvę statyti.
Pradžioje viskas buvo gerai. Ir su ponu Pakalniu (Mindaugas Pakalnis yra miesto vyr. architektas – red.past.) kalbėjome, jis kaip ir pritarė. O dabar kažkaip neišeina bendrauti“, – sakė A.Beganskas.
Laukia viešinimo
Svarstymai visose instancijose strigo, atsakymai ruošti ne tris savaites, o tris mėnesius, tačiau galų gale, kaip teigė A.Beganskas, buvo prieita prie sutarimo ir pastato aukštingumas sumažintas. Vis dėlto žadėta, kad jau 2020 m. gruodį projektas bus viešinamas visuomenei, o po to, jeigu bus gauta pastabų, ir būsiąs patvirtintas detalusis planas, pagal kurį jau būtų galimos statybos.
Visi suderinimai gauti, ko ten dar gali trūkti? Kodėl, kokiam laikotarpiui, dėl kokių priežasčių atidėjo? Aš neįsivaizduoju kodėl.
„Ir gruodis, ir sausis, ir iki šiol negali pradėti viešinimo, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė vis atideda viešinimą. Jau visi suderinimai gauti, ko ten dar gali trūkti? Kodėl, kokiam laikotarpiui, dėl kokių priežasčių atidėjo? Aš neįsivaizduoju kodėl.
Aš galbūt ir turiu tam tikrų minčių, bet tai tik mintys – tokia politinė situacija ir ponas Šimašius, man atrodo, nuo pirmo susitikimo, kai pradėjome susitikinėti dėl mečetės, pasakė – tai ne savivaldybės sprendimas, o politinis. Jis, kaip aš supratau, nenori įeiti į Lietuvos istoriją kaip meras, kuris leido statyti musulmonų mečetę Vilniuje“, – savo spėlionėmis dalijosi A.Beganskas.
Finansavimą turi?
Paklaustas, kad galbūt šis delsimas kaip nors susijęs su tuo, kad Lietuvos totoriai nepalaiko šito projekto, A.Beganskas purtė galvą:
„Pora totorių bendruomenių, religinių bendruomenių pasisakė. Bet supraskite – žemė priklauso Vilniaus miesto musulmonų sunitų bendruomenei, mes turime sutartį su NŽT. Mes parašėme prašymą į savivaldybę. Tad teisinių galių nei Adas Jakubauskas, nei Romas Jakubauskas neturi. Jie gali piktintis, bet ir tiek.“
Finansavimas jau kaip ir išspręstas ir aš tikrai neprašau iš Lietuvos valstybės arba iš Vilniaus savivaldybės.
Jis įsitikinęs, kad stabdyti jų projekto įgyvendinimą turėtų būti koks nors teisinis pagrindas, o jis to nematąs.
Kadangi projektas vis dar nepatvirtintas, A.Beganskas sako negalįs ir konkrečiai kalbėti apie jo finansavimą. Tačiau esą problemų su tuo nekilsią: „Finansavimas jau kaip ir išspręstas ir aš tikrai neprašau iš Lietuvos valstybės arba iš Vilniaus savivaldybės.
Priešingai – aš noriu pritraukti investuotojus į Vilnių. Vis tiek čia bus statoma, perkamos medžiagos, rangovams duota darbo. Juk tikrai nesakiau niekada, kad noriu už Vilniaus ar Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus statyti mečetę Turkijoje, Tatarstane ar Kryme. Ne, mečetė bus Vilniuje.“
Vieta – ant kapinių
Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina turinti pakankamai priežasčių projekto viešinimo neskubinti. Ir pateikti argumentai neatrodo susiję su politika.
„Apgailestaujame, kad Vyriausybė numatė visiškai netinkamą mečetei vietą, kuri būtų nepatogi, galimai prisidėtų prie atskirtos bendruomenės kūrimosi. Vieta nėra tinkama ir dėl to, kad toje vietoje aptiktos senos kapinės.
Kultūros paveldo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. ir remdamasis savivaldybės kreipimusi, 2021 m. birželį pradėjo Totorių ir karaimų kapinių bei Marijavitų kapinių, esančių Ilgalaukio g. 29, Vilniuje, vertingųjų savybių atskleidimo ir registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą. Kol vyksta vertinimo procedūra, atliekami tyrimai, viešinimas pristabdytas, o kiek laiko truks procesas – sunku pasakyti“, – apie delsimą viešinti projektą teigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Apgailestaujame, kad Vyriausybė numatė visiškai netinkamą mečetei vietą, kuri būtų nepatogi, galimai prisidėtų prie atskirtos bendruomenės kūrimosi.
Be to, kaip teigiama savivaldybės komentare, jos nuomone, „mečetė turėtų atsirasti ten, kur ji stovėjo iki 1968-ųjų, iki ją sugriovė sovietai, tai yra Mečetės gatvėje“.
„Dėl šių priežasčių neišduodame leidimo, kol bent jau nebus apsvarstyta tinkamiausia vieta maldos namams“, – 15min pateiktame komentare teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
Lietuvoje yra keturios mečetės: Kaune, Vilniaus rajone Nemėžyje bei Keturiasdešimties Totorių kaime ir Raižiuose, Alytaus rajone.