M.Laurinkus VSD vadovavo tuomet, kai vyko apkalta tuomečiam prezidentui Rolandui Paksui. Todėl dabar jis vienareikšmiškai tvirtina nematąs galimybių apkaltą skelbti D.Grybauskaitei. „Kai kurie dalykai gali pasiekti Seimą ir būti svarstomi, bet apkaltai aplinkybių nematau“, – teigė buvęs VSD vadovas.
Anot M.Laurinkaus, prokuratūra jau nustatė, kas nutekino informaciją žiniasklaidai, tačiau dabar esą susidaro įspūdis, kad istoriją bandoma užglaistyti, sušvelninti.
„Nežinau, ar vien prezidentūra taip daro, man atrodo, yra ir daugiau politikų iš įvairių partijų, kadangi pradėtas kelti klausimas, ar reikėjo slaptumo žymos, antras klausimas – kokios buvo nutekinimo aplinkybės. Įvairūs tokie išankstiniai veiksmai, prezidentūros bandymas ir noras įsiteikti, kitą žodį čia sunku surasti, žurnalistams su skubiomis įstatymo pataisomis dėl informacijos šaltinių apsaugos. Ir tuo pačiu bandymas iš karto svarstyti klausimą dėl slaptumo žymos pagrįstumo, po to, kai yra išaiškintas nutekintojas. Beje, pirmą kartą istorijoje, anksčiau nepasisekdavo šito padaryti“, – kalbėjo M.Laurinkus.
STT, VSD ir Generalinės prokuratūros uolumas tiriant šį nutekinimą M.Laurinkui atrodo suprantamas – esą institucijos, matyt, yra gavusios tokį nurodymą. O objektyviu tyrimu, jeigu nutekintos informacijos šaltinis yra prezidentūroje, jis teigė tikįs tik 40 proc.
Paklaustas, kaip nutiko, kad R.Pakso apkaltos metu žiniasklaidoje buvo labai daug slaptų prezidento pokalbių, M.Laurinkus tikino, jog tuomet ir turinčiųjų teisę dirbti su slapta informacija buvo dvigubai daugiau. „Aš tokio nurodymo niekada nesu davęs“, – galimą savo kaltę paneigė buvęs VSD vadovas.
Esą VSD vidinių patikrinimų metu yra nustatyta informacijos nutekintojų, tačiau ne R.Pakso apkaltos metu. „Komisija tuomet visą medžiagą išslaptino“, – tikino M.Laurinkus.
