– Netrukus skaičiuosime dvejus gyvenimo su koronavirusu metus. Ką per šį laikotarpį svarbaus sužinojo mokslas apie šį virusą?
– Tai yra labiausiai ištirtas iš kada nors egzistavusių virusų. Nepaisant to, jis vis dar evoliucionuoja, keičiasi, todėl tikėtina, kad dar reikės atlikti nemažai tyrimų.
Mes žinome viruso sudėtį molekuliniu lygmeniu, kokie vaistai geriausiai prieš jį veikia, kaip sukurti skiepus.
– Viską žinodami nesugebame užkardyti naujų atmainų plitimo. Kodėl?
– Tam, kad neatsirastų naujos atmainos, reikia paprasto dalyko – sustabdyti viruso dauginimąsi. Tai galima padaryti laikantis jau seniai žinomų taisyklių: plauti rankas, masiniuose susibūrimuose dėvėti kaukes. Taip pat, esant viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomams, riboti bendravimą.
Virusas plinta tarp žmonių, dauginasi. Tokiu būdu atsiranda mutacijos, kurios lemia naujas jo savybes – padidėjusį mirtingumą, imuniteto atsparumą, užkrečiamumą.
Istoriškai šiuolaikiniai virusai turi kitokias savybes, pavyzdžiui, nei tie, kurie buvo prieš daugybę šimtmečių.
Svarbiausia yra tai, kad mes gyvename laisvoje šalyje ir galime bet kada keliauti po pasaulį. Virusas gali laisvai plisti per visas šalis, ko anksčiau nebuvo įmanoma padaryti.
Kadangi dabar žmonės nori laisvės, tai visiškai suprantama. Būtent tai ir lemia tolesnį viruso plitimą.
Nuo dienos, kada išgirdome apie viruso SARS CoV-2 atmainą, identifikuota jų virš tūkstančio. Tačiau nereikia išsigąsti, nes daugelis atmainų nepavojingos.
Tačiau yra ir tokios atmainos, kurios sukelia daug epidemiologinių problemų. Tai alfa, beta, gama ir delta atmainos, apie kurias kalbama daugiausiai.
Graikiškos raidės viruso atmainoms priskiriamos tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija nusprendžia, kad tai susirūpinimą kelianti atmaina.
– Ar vakcinos, kurias mes naudojame vakcinacijai, apsaugo nuo keturių pagrindinių ir nerimą keliančių atmainų?
– Taip, visos Europoje patvirtintos vakcinos veikia efektyviai prieš visas dabar žinomas atmainas. Prieš vienas labiau, prieš kitas – mažiau.
Žinome, kad skiepų efektyvumas yra sumažėjęs prieš beta ir gama atmainas. Ir šiek tiek susilpnėjęs prieš dabar dominuojančią delta atmainą.
Gera žinia, kad viruso atmainos, kurios dominuoja kituose žemynuose ir kurios turi padidėjusį atsparumą imunitetui, nepasižymi padidėjusiu užkrečiamumu. Todėl tikėtina, kad jos išnyks. Iš tikrųjų, tikėtina, kad dominuos tik delta atmaina. Tačiau sunku pasakyti, ar vakcinos taip pat sėkmingai veiks ir prieš būsimas atmainas.
Kaip bebūtų liūdna, virusas nesitraukia. Taigi, tikėtina, visiškai neišnyks. Virusas evoliucionuoja, kaip ir bet koks organizmas. Blogiausia būtų, jeigu virusas taptų dar labiau užkrečiamas. Taip pat jei pasikeistų taip, kad mūsų imunitetas jo neatpažintų.
Kai pirmą kartą buvo identifikuotos viruso atmainos, mokslininkai pradėjo gaminti patobulintas vakcinas. O tai yra tikrai gera žinia. Reikia laukti po klinikinių tyrimų patobulintų dabartinių skiepų arba visai naujų vakcinų.
– Ar koronavirusas gali būti visiškai sunaikintas? Ar jis išliks eiliniu žiemos sezono virusu?
– Anksčiau tikėjau, kad virusą pavyks išnaikinti. Dabar manau, kad su virusu teks susigyventi. Tikiu, kad viruso evoliucija krypsta mažesnio virulentiškumo linkme. Tai reiškia, kad jis taps mažiau mirtinas. Bus paprastas peršalimo virusas, kuris mirtimi baigsis tik labai sunkiai sergantiems pacientams. O didžioji dalis populiacijos jaus tik labai minimalius simptomus.
Apie tai svarsto mokslininkai. Be to, tai yra įvardijamas kaip tikėtinas scenarijus. Tačiau iki tol virusas dar mutuos ne visai gera linkme, t. y. gali tapti mirtinas, atsparus skiepams ar vaistams.
– Kalbama apie trečiąją COVID-19 skiepo dozę. Ar gali būti, kad to nepakaks ir prireiks ketvirtosios?
– Trečias skiepas šimtu procentų yra būtinas. Dauguma žmonių jo jau laukia. Bent jau medikų ir mokslininkų bendruomenė tikrai to laukia.
Tikėtina, ateityje bus reikalinga ir ketvirtoji dozė. Manoma, kad tai bus ne tas pats skiepas, o dabartinių gamintojų patobulintas. Taip pat gali būti ir kitų gamintojų. Viskam reikia papildomų tyrimų.
– Skiepas bus adaptuotas naujoms viruso atmainoms, kurios, tikėtina, gali atsirasti?
– Taip.
– Kodėl vakcinos iki šios dienos dar nėra visiškai pajėgios neutralizuoti viruso ir apsaugoti organizmo nuo pakartotinių užsikrėtimų?
– Šiuo klausimu mano žinios yra ribotos. Pavyzdžiui, imunologai į šį klausimą galėtų atsakyti geriausiai. Pasidalinsiu asmenine žinute, jog pasiskiepijęs žmogus gali užkrėsti kitus, tačiau yra tikrai įrodyta, kad tarp pasiskiepijusių žmonių virusas plinta mažiau. Taip yra dėl to, kad viruso dalelių yra mažiau. Vadinasi, yra ir mažesnė tikimybė užkrėsti kitą.
Turime suprasti, kad skiepais mes apsaugome tiek save, tiek aplinkinius. Svarbiausia, pasiskiepiję nelaužome sveikatos sistemos.
Nors 1–2 proc. mirtingumas nuo COVID-19 atrodo nieko tokio, tačiau tikrai taip nėra. Kai pacientas atvažiuoja į ligoninę su kitomis problemomis, tuomet serga dar ilgiau. O tai ir yra didžiausia problema. Pavyzdžiui, vėžiu sergantys asmenys, turintys silpną imunitetą, neretai būna koronaviruso aukomis.
Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
