13.00 val. papildyta A.Verygos komentaru
„Ir šiandien galiu patvirtinti, kad yra įstaigų, kur darbo užmokestis nuo balandžio 1 dienos deklaruotas 18 proc. dar nepadidintas. Ir motyvas iš darbdavių pusės, kad stinga lėšų. Stinga lėšų dėl to, kad darbo užmokesčio lėšos naudojamos toms priemonėms, kurias reikia užtikrinti, tai yra, apsaugos priemonėms, infrastruktūrai, informacinių technologijų plėtrai reikia naudoti lėšas“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda komentavo A.Baublytė.
Ji teigė, jog dalis medikų nesulaukia ir pagal Darbo kodeksą priklausančių 15 proc. dydžio priedų.
„Trūksta pinigų arba nėra įvertintas rizikos faktorius“, – to priežastis vardijo A.Baublytė, nors konkretaus skaičiaus, kiek medikų nesulaukė didesnių algų, visgi neįvardijo.
Sveikatos apsaugos darbuotojų atstovė tikino, kad karantino metu COVID-19 ligoninės turėjo žymiai geresnes sąlygas nei periferinės, mažesnės įstaigos, greitosios medicinos pagalbos stotys.
„Jos pirko iš savo lėšų darbuotojams priemones.
Šiandien galbūt šito nėra, bet nėra aiškaus reglamentavimo iš rezervo. Žinom, kad jis prikauptas, bet didžiojoje dalyje tik COVID-19 ligoninės yra aprūpinamos. O mažesnės įstaigos tą daryti turi iš savo lėšų“, – kalbėjo A.Baublytė.
Rudenį, kai tikėtina plis ne tik COVID-19, bet ir kitos užkrečiamos ligos, pacientams kils iššūkių patekti pas medikus, tikino ji – reikės valdyti pacientų srautus, riboti jų skaičių.
„Kartu reikės atskirti, kai bus pakilimas ir COVID-19, ir gripo. Čia tikrai bus problema, kadangi reikės daryti tyrimus ir dėl vienos infekcijos, ir dėl kitos infekcijos, nes simptomai yra panašūs“, – teigė A.Baublytė.
Pasigenda aiškumo dėl rezervo, kompensacijų
Spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu dalyvavusi medikų atstovė Ž.Gudlevičienė pabrėžė, jog dalis gydymo įstaigų dar nesulaukė kompensacijų už per COVID-19 pandemiją patirtus nuostolius. Dėl to esą gali kilti sunkumų ruošiantis kitam koronaviruso etapui.
Reikia apsirūpinti tomis apsaugos priemonėmis rudeniui, o tų galimybių praktiškai ir nėra.
„Buvo nekompensuotos išlaidos dar pirmosios, sakykim, bangos, o jau artėja antroji banga, ir jau reikia apsirūpinti tomis apsaugos priemonėmis rudeniui, o tų galimybių praktiškai ir nėra“, – teigė Ž.Gudlevičienė.
Ji pateikė pavyzdį, kad viena ligoninė turi apie 300 tūkst. eurų išlaidų, kurios nėra kompensuotos.
„Šiandien įsigyti savo lėšomis papildomų apsaugos priemonių tikrai nėra galimybių“, – akcentavo Ž.Gudlevičienė.
Aiškumo, pasak jos, trūksta ir dėl to, kokį rezervą, ruošiantis tolimesniam COVID-19 plitimui, turi valstybė.
„Kiek girdėjom iš įstaigų vadovų, nėra ir aiškiai nurodyta, ar tai bus tik COVID-19 ligoninėms tos priemonės skirstomos, ar bus skirstomos ir kitoms įstaigoms. Lyg tai ruošiamas įstatymas, kad kitos įstaigos turės pačios apsirūpinti, tačiau aiškumo tikrai trūksta – kiek, ko turim, kokiam periodui esam pasiruošę ir ko trūksta, kad įstaigos galėtų papildomai pasirūpinti“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio vadovė.
Rajonines ligonines atstovaujantis Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris teigė, jog dauguma jų savisaugos priemonėmis daugmaž yra apsirūpinę mėnesiui, gal pusantro. Tiesa, išlaidos dėl to esą nėra kompensuotos.
„Už praeitą etapą nė viena sąskaita nėra apmokėta“, – tikino V.Sudaris, pridurdamas, kad tai kelia dideles finansines įtampas.
Prezidento patarėjas: situacija prastėja
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, apibendrindamas COVID-19 situaciją Lietuvoje, teigė, jog ji – prastėja. Dabar Vyriausybės vykdomą politiką – ne tokia griežtą, kuria situaciją bandoma suvaldyti – patarėjas vadino išmania.
Tikrai reikalinga galvoti ir imtis žingsnių, kaip kreivę perlenkti, kad ji mažėtų.
„Pirmojo etapo metu [susirgimų] kreivė buvo perlaužta aktyviomis, griežtomis priemonėmis, dabar strategija yra valdyti situaciją išmaniuoju būdu. Bet vėlgi situacija, matom, prastėja, užsikrėtusiųjų daugėja ir tikrai reikalinga galvoti ir imtis žingsnių, kaip kreivę perlenkti, kad ji mažėtų, o ne kiltų į viršų“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo S.Krėpšta.
Jis teigė, jog Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendino ne visus medikams duotus pažadus.
„Taip, medikai sulaukė priedų ir jie buvo išmokėti – tie papildomi priedai medikams, kurie dirbo su pavojinga infekcija. Tačiau dar nėra atsiskaityta gydymo įstaigoms už išlaidas, patirtas pirmojo pandemijos etapo metu. Tas turi būti padaryta, nes ruošiantis rudeniui turi pasiruošti ir finansiniai ištekliai yra reikalingi“, – teigė S.Krėpšta.
Išlaidas žadama kompensuoti rudenį
Kritikos dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija vangiai sprendžia kompensacijų gydymo įstaigoms klausimą, Prezidentūra išsakė dar rugpjūčio pradžioje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuomet patikino, kad problemos sprendžiamos.
Ministerija anksčiau nurodė, kad rudenį gydymo įstaigas pasieks 54 mln. eurų – papildomas finansavimas iš ES struktūrinių fondų, skirtas kompensacijoms įrangos įsigijimui, priemonėms, kurios naudojamos tiesiogiai COVID-19 pacientams gydyti ir pačių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui pandemijos metu.
Reaguodamas į dabar išsakytą medikų ir Prezidentūros kritiką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad asmens apsaugos priemonės tebėra perkamos, savivaldybės ir gydymo įstaigos informuotos, kad jomis turi rūpintis ir pačios, o per pirmąją koronaviruso bangą patirtos išlaidos esą vertinamos.
Ministras teigė, kad valstybė antrajai bangai pasiruošusi ir vylėsi, kad tam ruošiasi ir gydymo įstaigos.
Buvo iškomunikuota, kad iš valstybės rezervo tos priemonės nebebus teikiamos, reikia įsigyti, apsirūpinti patiems.
„Birželio pradžioje, jeigu gerai prisimenu, buvo iškomunikuota ir savivaldybėms, ir gydymo įstaigoms, kad iš valstybės rezervo tos priemonės nebebus teikiamos, reikia įsigyti, apsirūpinti patiems. Aš tikiuosi, kad tai yra daroma. Mes savo ruožtu į valstybės rezervą esame nemažai tų priemonių įsigiję“, – antradienį BNS komentavo A.Veryga.
Pasak jo, kai kurie pirkimai vyksta ir toliau, nes tai nėra „sustojantis procesas“.
Sako, jog įstaigos bandys gudrauti
Sveikatos apsaugos ministras tvirtino nežinantis, kokio papildomo skaidrumo reikalauja prezidentas, kalbėdamas apie apsaugos priemonių, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai, pirkimus.
„Nežinau, kas čia turima galvoje, kokio papildomo skaidrumo reikia, nes saugumo lygiai patvirtinti dar tuo metu, kai karantinas buvo – kokių priemonių, kam reikia“, – sakė jis.
A.Verygos teigimu, šiuo metu vertinamos išlaidos, kurias pirkdamos apsaugos priemones patyrė savivaldybės.
„Tai nėra tik sveikatos išlaidos, ir daugiau išlaidų savivaldybės patyrė“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad su koronaviruso grėsmės valdymu susijusios išlaidos savivaldybėms bus kompensuotos.
„Bet, aišku, buvo turbūt visokių atvejų, kai bandyta pagudraujant kažką nusipirkt, kas tiesiogiai nesusiję ir paskui prašyti kompensacijos“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.
Prezidentas nemato plano
Prezidentas G.Nausėda antradienį Žinių radijui tvirtino kol kas nematantis aiškaus ir skaidraus aprūpinimo apsaugos priemonėmis plano, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai.
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad nerimą kelia finansinė pusė, kai pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, todėl įprasta pirkimų tvarka yra pranašesnė „skaidrumo požiūriu“.
