Ar tėvai turi teisę patys pasirinkti vaiko gydymo būdą
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įsitikinusi, kad kalbant apie smurtą prieš vaikus, reikėtų kalbėti ne tik apie socialinės rizikos šeimas ir „prasigėrusią“ Lietuvą, kaip dabar daroma, kadangi vaikai nuo smurto vaikai nukenčia net pačiose geriausiose šeimose.
Pasak jos, viena iš smurto rūšių – nepriežiūra, kuri taip pat nėra susijusi tik su socialine rizika. Negydymas, ir neskiepijimas, ekstrasensai, burtai ir įvairūs kiti nesąmoningi gydymo būdai turi labai rimtas pasekmes vaikų sveikatai.
„Deja, mūsų valstybėje paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos nuo pat vaiko gimimo, dar labai apgailėtinos. Kovojame už pediatrus, bet jų vis mažiau, vaikai gydosi pas šeimos gydytojus. Pediatrijos skyriai uždaromi. Gal tai susiję su vaikų skaičiumi, finansais, bet akivaizdu: jei vaikas susirgo Molėtuose ir jį pervežė į Santariškes, sakykite, ką norite, bet šeima negalės jo nuolat lankyti. Tuomet turi įsijungti psichologai ir socialiniai darbuotojai. Taigi vaiko gydymas labai brangsta.
Smagu, kad dabar vaiko gerovės vardan stengiamasi integruoti skirtingas sistemas – sveikatos ir švietimo, bet vėlgi realybė kitokia. Pagal esamą tvarką sveikatos specialistas mokykloje privalomas, jeigu joje mokosi mieste tūkstantis vaikų, kaime – penki šimtai. Tačiau tokių mokyklų juk beveik nėra, tai ir specialistų nėra. Ir visa atsakomybė už vaiko sveikatą tenka tėvams, kurie elgiasi pagal savo išmanymą: gal nuveda pas gydytoją, o gal ne, skiepija vaiką arba ne“, – tikino E.Žiobienė.
Jos manymu, bandymas riboti žmonių teises įvedant privalomus skiepus nebuvo gera mintis, bet kita vertus, jei tėvai atsisako, tai turėtų būti jų didelė atsakomybė. Beje, vaiko negydymą labai dažnai pasirenka labai normalios, tvarkingos šeimos
Tėvų nemokėjimas rūpintis vaikais turėtų labiau rūpėti valstybei
Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga apgailestavo, kad Lietuvoje mes susiduriame dar ir su tokiais atvejais, kai vaikai ne tik nukenčia nuo tėvų, bet ir žūsta.
„Kaip ir turėtų tėvams užtekti išsilavinimo, dauguma jau išaugę laisvoje šalyje, deja, smurtas dažnai susijęs su mažesniu išsilavinimu, mažesnėmis pajamomis, priklausomybėmis ir pan. Ir dar viena problema, kad mes, kaip visuomenė, toleravome tokį smurtą. Net ir dabar vis dar išgirstame, kad fizinė bausmė yra gerai, nes esą kaip kitaip vaiką suvaldysi. Todėl labai svarbu investuoti į smurto prevenciją, tėvystės įgūdžius, lankomąją praktiką namuose. Paskaičiuota, kad vienas euras, investuotas į lankymą namuose, sutaupo šešis eurus ateityje, vienas euras, investuotas į tėvystės įgūdžius, sutaupo 17 eurų.
Iš tiesų mūsų niekas nemokė būti gerais tėvais, tarsi savaime suprantama, kad suaugęs žmogus žino, kaip būti gera mama ar tėčiu, bet mes atsinešame labai skirtingas patirtis ir jas taikome savo šeimoje. Tėvams reikia pagalbos, jie kartais tiesiog nesusivaldo, nemoka tinkamai reaguoti. Tokios ugdymo grupės galėtų būti mokyklose, darželiuose ir pan. Tėvystės įgūdžių ugdymas nėra tik tėvų atsakomybė, valstybė turėtų diegti daugiau paslaugų jiems. Juolab kad geros praktikos pavyzdžių, iniciatyvų yra, tereikėtų jas paremti“, – teigė ministras.
Pasak A.Verygos, sveikatos specialistai turi prievolę pranešti apie įtariamą smurtą ar vaiko nepriežiūrą vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie turi galimybę nuvykti į namus ir įvertinti situaciją.
Toksinio streso pasekmės – visam likusiam gyvenimui
Pasak Vilniaus universiteto prof. Dainiaus Pūro, pediatrai ir kiti gydytojai nori pasiųsti aiškią žinią politikams ir visuomenei, kokią žalą individų ir visuomenės sveikatai sukelia toksinis stresas ir vaikystėje patiriamas smurtas bei kiti rizikos veiksniai ir kad negalima taupyti smurto prevencijos sąskaita.
„Toksinis stresas – nuolat nepatenkinami emociniai poreikiai ankstyvoje vaikystėje – sukelia negrįžtamus pakitimus smegenų veikloje ir užprogramuoja fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimus visam gyvenimui, ir ne tik psichikos sveikatai, bet ir turi poveikį sergamumui infekcinėmis ligomis. Kūnas išmoksta, kaip nesveikai reaguoti į bet kokį stresą, ir jis taip nesveikai reaguoja visą gyvenimą, nes gerai atsimena tą patirtį.
Smurtas neturi būti rūšiuojamas pagal sunkumo laipsnius. Tėvus ir būsimus tėvus reikia šviesti ir mokyti neprievartinio auklėjimo būdų, kad visuomenėje įsivyrautų suvokimas jog smurtavimas ir auklėjimas yra nesuderinami dalykai“, – teigė vaikų psichiatras.
Vienodai žalinga ikimokyklinio amžiaus vaiko raidai ir sveikatai, jei jis gyvena šeimoje, kurioje smurtaujama, ir jei jis ilgiau kaip tris mėnesius gyvena įstaigoje. Todėl būtina plėtoti tokią kompleksinių paslaugų infrastruktūrą, kad vaikai nebegyventų nei smurtaujančiose šeimose, nei kūdikių namuose, nei kitokios globos įstaigose.
Kas yra Miunchauzeno sindromas?
Pasak jo, nors psichosocialinių paslaugų, kurios padėtų vaikams ir tėvams spręsti santykių ir emocines problemas, vis dar egzistuoja begalė sąmokslo teorijų, dėl kurių Lietuva priešinasi daugybei gerų praktikų, ateinančių iš Vakarų, šeimos vis dar rūšiuojamos į geras ir blogas, tyčiojamasi iš rizikos šeimų, už kurias iš tiesų turėtume prisiimti atsakomybę.
„Visgi įvyko stebuklas, ir buvo priimtas smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas, bet dabar jį reikia užpildyti daugybę priemonių. Įstatymą galima lengvai kompromituoti, jei nesiimsime kitų priemonių. Baisūs smurto prieš vaikus įvykiai, apie kuriuos rašo žiniasklaida, yra tik ledkalnio viršūnė. Turi būti netoleruojamas bet koks, net menkiausias smurtas. Tai, kad mes piktinamės tik šiais baisiais įvykiais, rodo, kad dar nesame subrendę. Smurtas vis dar skirstomas į blogą ir gerą, tėvai sako, kad jie auklėja vaikus taip, nors smurtas neturi nieko bendra su auklėjimu“, – tikino D.Pūras.
Pasak Vaiko raidos centro specialistai dažnai susiduria su atvejais, kai tas pats vaikas nukenčia nuo kelių smurto formų. Prie mišraus smurto formų priskiriamas ir gydymo įstaigose pastebimas deleguotojo Miunchauzeno sindromas, kai tėvai išgalvoja ar sukelia vaikui tam tikrus simptomus ar ligas ir reikalauja su tuo susijusių diagnostikos ar gydymo intervencijų.
Su kokiomis vaikų traumomis susiduria medikai
Vaikų ligoninės Vaikų traumatologijos skyriaus vedėja dr. Jolanta Labanauskienė pripažino, kad medikams kartais sunku nustatyti, kada yra smurtas, nepriežiūra, o kada – nelaimingas nutikimas. Tačiau kai atvežami nudeginti, nuplikyti, neaišku nuo kur nukritę vaikai, peršasi nepriežiūros išvada. Kartais tėvai būna labai nusiteikę priešiškai, nepasakoja, kas atsitiko, ar net pasiima vaiką. Tokiais atvejais apie atvejį vaiko teisių specialistams jau tikrai pranešama.
Pasak gydytojo neurochirurgo Ramūno Raugalo, per metus dėl traumų kreipiasi apie 16 tūkst. vaikų. Penktadalis jų patenka dėl galvos traumų, iš jų penktadalis gydomi ligoninėje.
„Apie 70 vaikų būna iki vienerių metų amžiaus. Ir būna labai sunku diferencijuoti – tai smurtas, nepriežiūra ar atsitiktinumas. 96 proc. atvejų sudaro kritimai. Bet jei vaikas iškrito per langą – tai atsitiktinė trauma ar ne? Arba nukrito nuo stalo? Dažniausiai šios traumos palieka tik nemalonius prisiminimus, bet dalis vaikų lieka su grubiais liekamaisiais reiškiniais. Jų gyvenimo kokybė ir ateitis liūdna. Deja, per dešimt metų traumų tendencijos nelabai pasikeitė ir tai verčia sunerimti“, – teigė medikas.
Pasak jo, kalbant apie kūdikius, jiems labai pavojingas netgi supurtymas. Sukrėsto vaiko sindromas kūdikiams gali turėti lemiamų pasekmių vėlesnei vaiko sveikatai. Dažniausiai sukrėsto vaiko sindromas atsiranda dėl tyčinio sužalojimo, kai tėvai praranda kantrybę ir smarkiai supurto verkiantį vaiką. O pasekmės – sunki trauma, paliekanti sužalojimus, raidos, regos sutrikimus, epilepsiją. Tenka taikyti ir chirurginius metodus.
Jei vaikas įkrenta į karštą vandenį, kas kaltas?
Gydytojas ortopedas-traumatologas Vidas Misevičius antrino, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duomenimis, pernai metais į Vaikų ligoninę dėl nudegimų atvežta 458 vaikų. Nudegimai sudarė daugiau nei 3 proc. visų traumų.
Nagrinėjant nudegimų priežastis paaiškėja, kad šios pavojingos traumos priežastimi itin dažnai yra nepakankama vaikų priežiūra, tėvų neatsakingumas ir žinių stoka. Vaikai nukenčia nuo karštų gėrimų, verdančio vandens, kontakto su karštais daiktais, buitinės chemijos ir kosmetikos.
„Šiuo metu turime keturis nudegusius vaikus. Metinukas buvo per arti prie šašlykinės, metinukas įkrito į karštą vandenį ir nudegė daug odos ploto. Mama išvertė karštą aliejų, vaikui nudegė galva – sunkus 10 proc. odos nudegimas. Traumos įvyksta namuose, tarsi tėvų priežiūroje. Apklausos rodo, kad tėvai įsitikinę, kad yra sudarę saugią aplinką vaikams, bet realybė kitokia“, – svarstė medikas.
