Pasak organizacijos, pažeidžiamoms grupėms priklausantys migrantai ilgą laiką praleidžia sulaikyti, kas neigiamai paveikia jų psichinę būklę. Ji ydinga vadina Lietuvos migracijos praktiką ir teisinius procesus, nes šie diskriminuoja tam tikrų tautybių asmenis.
„Medikai be sienų“ smerkia ištęstą sulaikymą ir sisteminę diskriminaciją Lietuvoje. Raginame tuojau pat įgyvendinti humaniškas alternatyvas, kurios deramai atitinka pažeidžiamų ir traumuotų žmonių poreikius“, – rašoma antradienį organizacijos paskelbtame pranešime spaudai.
„Medikų be sienų“ šalies vadybininkė Lietuvoje Georgina Brown teigia, jog daugelis sulaikytųjų ištvėrė „giliai traumuojančias patirtis“, tačiau Lietuvos pareigūnai vietoje to, kad pasirūpintų jų poreikiais, didina jų kančią laikydami juos nežinioje ir nelaisvėje.
„Šie vyrai, moterys ir vaikai yra neužtikrinti savo ateitimi ir išsigandę, jog bus per prievartą grąžinti į pavojų, nuo kurio bėgo“, – organizacijos pranešime teigia jos atstovė.
„Siaubinga tai, jog mes žinome, kad kai kurių tautybių žmonėms šis sulaikymas pratęsiamas dažniau nei kitiems, tokiu būdu sukuriant kančios hierarchiją, kurios Lietuvos valdžia turėtų smarkiai gėdytis“, – tvirtina ji.
Organizacija savo pranešime mini žmones, gyvenančius užsieniečių registracijos centruose Kybartuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose, kur, jų duomenimis, šiuo metu tebėra 700 neteisėtų migrantų, pernai patekusių į Lietuvą iš Baltarusijos.
„Medikai be sienų“ pabrėžia, kad didelė dalis šių žmonių yra buvę kankinami ar seksualiai išnaudoti.
Organizacija teikė psichologinę ir bendrąją sveikatos priežiūros pagalbą šiuose centruose šių metų sausio-gegužės mėnesiais. Ji teigia, kad 70 proc. psichologinę pagalbą gavusių pacientų teigė, jog sulaikymas yra pagrindinė priežastis, kodėl jiems jos reikia.
„Medikai be sienų“ cituoja anoniminius liudijimus, kur asmenys teigia, jog mėgino žalotis ar turėjo minčių apie savižudybę, nes nebegalėjo ilgiau tverti nelaisvėje.
Organizacija taip pat teigia, jog Nigerijos ir Indijos piliečiai dažniau lieka šiuose centruose, jų sulaikymo terminas yra pratęsiamas.
Tuo tarpu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai centrus palieka beveik iš karto po to, kai į juos patenka, ir gali išeiti į laisvę.
Organizacija cituoja anoniminį liudijimą, jog afrikiečiai sudarė mažumą šiuose centruose, tačiau šiuo metu kitų tautybių žmonės yra išvykę, o jie – vis dar uždaryti.
„Medikai be sienų“ teigia, jog ši tendencija pasikartoja pranešimuose iš kitų centrų, tačiau surinkti konkrečių duomenų apie tai beveik neįmanoma.
„Mes sulaukiame daugybės pranešimų iš kai kurių Užsieniečių registracijos centrų, kad kai kurių tautybių žmonės, tarp jų – nigeriečiai ir kongiečiai, dažniau patiria diskriminacinį elgesį nei kiti“, – teigiama pranešime.
Jame įvardijamos tokios praktikos kaip sulaikymo pratęsimas be teismo sprendimo ar ribotos judėjimo teisės panaikinimas ją vėl apribojant.
„Medikai be sienų“ reikalauja „nedelsiant nutraukti“ ilgalaikį sulaikymą Lietuvoje.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.
Šie migrantai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiemet paskelbė, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių, tačiau daugelis jų paleidžiami po 12-os.
Statistika rodo, kad gavę teisę laisvai judėti po Lietuvos teritoriją migrantai pabėga į užsienį.
