Kauno Dainavos poliklinikoje atliekamų storosios žarnos tyrimų statistika parodė, kad kas 26 pasitikrinusiajam diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, o kas 4 pasitikrinusiajam diagnozuojami žarnyno susirgimai: tubulinė adenoma ar polipai, kurie negydomi gali tapti vėžiniais susirgimais. Kaip teigia Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja antrinei sveikatos priežiūrai Roma Žilinskienė, susirgimų storosios žarnos vėžiu skaičius kasmet išauga 3-4 proc. Medikų teigimu, storosios žarnos vėžys – civilizuotų kraštų liga. Kenksmingi aplinkos faktoriai, nesveika mityba, žalingi įpročiai ir fizinio aktyvumo stoka – pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama žarnyno ligomis.
Būtina ankstyva diagnostika
Labai svarbu diagnozuoti galimus žarnyno susirgimus kuo anksčiau. Tobulėjant šiuolaikinei medicinai atsirado galimybė padėti storosios žarnos vėžiu sergantiems žmonėms. Diagnozavus storosios žarnos vėžį I stadijoje gydymas efektyvus 100 proc. Diagnozavus storosios žarnos vėžį II stadijoje galima išgelbėti 80-90 proc. susirgusiųjų, III stadijoje – išgyvena apie trečdalis ligonių. Storosios žarnos vėžys priskiriamas prie geriausiai išgydomų pilvo ertmės piktybinių navikų. Todėl kiekvienas turime susirūpinti ir kreiptis į gydytoją, pastebėjus menkiausius virškinimo ar tuštinimosi sutrikimus.
Žarnyno ligų simptomai
Storosios žarnos vėžys – liga, neturinti tik jai būdingų susirgimo simptomų. „Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo skausmai, kraujo pasirodymas išmatose, gali būti priskiriami kitoms žarnyno ligoms ar sutrikimams: hemarojui ar vidurių užkietėjimui. Tačiau labai svarbu, kad žmonės reaguotų į šiuos pojūčius. Atkreiptų dėmesį į tuštinimosi sutrikimus, išeinamosios angos skausmus, darbingumo sumažėjimą, kūno svorio kritimą, klaidingą norą tuštintis. Tai – požymiai, išduodantys galimą storosios žarnos vėžį“, – sakė Dainavos poliklinikos Specialistų skyriaus vyresnysis koordinatorius Raimundas Micka. Vyresni nei 50 metų žmonės, pajutę šiuos negalavimus, privalo kreiptis pas šeimos ar vidaus ligų gydytoją.
„Labai svarbu paminėti ligos paveldimumo galimybę. Jeigu storosios žarnos vėžiu sirgo artimi giminaičiai, būtina kreiptis pas gydytojus kuo anksčiau, net ir neatsiradus jokiems ligos simptomams. Medicinos praktikoje yra žinomas atvejis, kai jauniausiai pacientei, sirgusiai storosios žarnos vėžiu, buvo septyneri metai“, – pabrėžė Dainavos poliklinikos gydytojas proktologas Žilvinas Saladžinskas.
Nemokama profilaktika gelbsti gyvybes
Pernai Lietuvoje patvirtinta Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji numato, kad 50-74 metų sulaukę asmenys kartą per dvejus metus tikrinami nemokamai. Storosios žarnos vėžio profilaktika apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Pacientams atliekamas itin paprastas ir neskausmingas slapto kraujavimo testas. Tokį testą galima atlikti pas šeimos ar vidaus ligų gydytojus. Esant teigiamam testo atsakymui, pacientas siunčiamas pas specialistus: gastroenterologus arba endoskopuotojus atlikti išsamesnį kolonoskopijos tyrimą.
Kolonoskopija – storosios žarnos tyrimas, kai per išeinamąją angą specialia medicinine įranga apžiūrima storoji žarna. „Modernaus kolonoskopijos aparato su videosistema dėka galima matyti net kelių milimetrų dydžio auglių darinius, kilus įtarimui galima paimti mėginį (biopsiją). Apžiūra kolonoskopu trunka apie 20 min. Dažniausiai pacientai nejaučia skausmo, tik diskomfortą. Tiesa, tyrimo skausmingumas priklauso ir nuo individualių faktorių: žarnų išsidėstymo, randamų patologijų“, – teigia Dainavos poliklinikos gydytoja endoskopuotoja Indrė Patašiūtė.
Dainavos poliklinikos vadovas Giedrius Andziukevičius pasakojo, kad ligoninė ketina įsigyti dar vieną kolonoskopijos aparatą. Tai padėtų sutrumpinti tyrimo laukiančių eiles.