Praėjusį savaitgalį iš gyvenimo pasitraukus jaunai gydytojai, SAM pradėjo faktinių aplinkybių tyrimą.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė sudaręs darbo grupę, kuri aiškinsis situaciją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Lietuvos medikų sąjūdis pareikalavo tyrimo metu nušalinti nuo pareigų šios ligoninės vadovus, tačiau ministerija sakosi nematanti tam pagrindo.
Ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pareiškė, kad iš posto savo noru nesitrauks.
-
Iš gyvenimo pasitraukusios medikės kolega prakalbo apie ilgamečio mobingo piktžaizdes: padėtis ligoninėje yra tragiška
-
Po medikės savižudybės – suinteresuotų pusių pokalbis apie mobingą darbe: atsiras naujas inspektorių skyrius
-
V.Čmilytė-Nielsen: turime apsaugoti spaudimą patiriančius medikus
-
A.Dulkys inicijavo darbo grupę dėl situacijos Šiaulių ligoninėje
Galės tik stebėti
Siekiant, kad SAM sudaryta pokyčių inicijavimo grupė atliktų kuo objektyvesnį tyrimą, LMS prašė į ją įtraukti Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją Liną Skučienę bei Seimo narę Jurgitą Sejonienę.
Tačiau ir šis prašymas liko neišgirstas.
Ministerijos teigimu, Medikų sąjūdžio atstovės galės tik stebėti darbo grupės veiklą.
„SAM bendradarbiauja su visomis asociacijomis ir sąjungomis, kurios išreiškė norą dalyvauti procese. Mūsų tikslas – objektyvus Šiaulių ligoninės situacijos vertinimas, todėl medikų bendruomenei atstovaujančioms organizacijoms bus sudarytos sąlygos dalyvauti stebėtojo statusu“, – 15min atsiųstame komentare rašė ministerijos Spaudos tarnybos specialistas Julijanas Gališanskis.
„Patogi“ praktika
LMS prezidentės A.Gerliakienės teigimu, tiek ligoninė, tiek SAM šiuo atveju griebiasi įprastos „patogios“ praktikos – neigimo.
„Tai yra visiškai įprasta praktika, nes, kiek man teko stebėti valdiškose ligoninėse, vienintelis jiems teisingas ir šimtaprocentinis pasirinkimas yra neigti problemą. Kokio lygio ir mastelio ji bebūtų. Mano vertinimu, ligoninės vadovai ir skyrių vadovai elgiasi taip, kaip jie įpratę. Manau, kad toks elgesys yra palaikomas SAM, jis yra labai patogus visiems“, – vertino LMS prezidentė.
Pasak A.Gerliakienės, tokia taktika gali turėti labai liūdnų pasekmių.
„Ministerija teisinasi, kad reikia nuodugnaus ištyrimo, viską išanalizuoti – taip, aš suprantu. Bet žmonėms reikia dirbti šiandien ir jie jaučiasi blogai šiandien. Jie patiria toliau mobingą šiandien. Kai toks elgesys, ligoninė rizikuoja arba turėti visą virtinę suicidų, arba nuolat prarasti darbuotojus“, – įspėjo ji.
Kai toks elgesys, ligoninė rizikuoja arba turėti visą virtinę suicidų, arba nuolat prarasti darbuotojus.
Toliau praneša apie mobingą
A.Gerliakienė atskleidė, kad, nepaisant SAM bei ligoninės vadovybės veiksmų, kurių imtasi po medikės savižudybės, ligoninės darbuotojai ir toliau skundžiasi patiriamu mobingu.
„Aš vakar jau gavau tris nusiskundimus ir prieš tai dar buvau gavusi darbuotojų skundų. Jie išreiškia savo nuogąstavimus, išreiškia pagalbos prašymą. Kažkodėl manau, kad tiek ligoninės valdžia, tiek SAM nenori į situaciją pažiūrėti realistiškai“, – apgailestavo LMS prezidentė.
Ji teigė abejojanti, ar SAM išties galėtų objektyviai įvertinti padėtį ligoninėje, tačiau išreiškė lūkestį, kad tą galėtų padaryti prokuratūra, į kurią ketino kreiptis mirusios medikės artimieji.
„Dar yra prokuratūra, į kurią tikrai žinau, kad kreipsis giminės. Tai galima visaip kaip vynioti šią situaciją, dangstytis ir slėptis, tačiau dar bus teisinis ištyrimas. Pagal tai, kiek ir kokios medžiagos yra sukaupta, manau, kad bandymas pudruoti situaciją gali baigtis liūdnai“, – svarstė A.Gerliakienė.
Skundų būta anksčiau
Praėjusių metų rugpjūtį grupė Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų raštu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Skunde nurodyta, kad darbuotojai patiria psichologinį smurtą iš Širdies ir kraujagyslių centro vadovės.
Plačiau apie tai skaitykite čia: Prieš tragediją Šiaulių ligoninėje medikė ieškojo pagalbos: Darbo inspekcijos prašė ją apginti nuo mobingo.
VDI atlikto patikrinimo metu, remiantis darbuotojų paaiškinimais ir atsakymais į anketų klausimus, nustatyta, kad jiems galimai neužtikrinama tinkama, saugi ir sveikatai nekenksminga psichosocialinė aplinka darbe.
Tuomet ligoninė prašė atidėti problemos sprendimo terminą dar pusei metų, motyvuodama tuo, kad metiniame 2021-ųjų pirkimo plane I–II ketvirčiuose numatytas ligoninės visų darbuotojų psichosocialinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimo paslaugos pirkimas.
Spręs savo jėgomis
Tačiau inspekcijai sutikus nukelti terminą ligoninė persigalvojo.
Įstaigos pirkimų plane tokia paslauga nėra numatyta, mat buvo nuspręsta, kad šį vertinimą pajėgūs atlikti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantys specialistai.
Gegužės mėnesio pradžioje, dar iki nelaimės, visiems ligoninės darbuotojams pateikta speciali apklausos anketa, kurią jie pildė iki gegužės 17 dienos.
Kaip 15min informavo Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė, liepos mėnesį gydymo įstaigos sudaryta komisija pateiks tyrimo išvadas ir pasiūlymus.
A.Gerliakienė teigė abejojanti vidinio tyrimo objektyvumu, nes ligoninėje įsisenėjusios problemos iki šiol nebuvo niekaip sprendžiamos.
„Kaip gali objektyviai vykti vertinimai, jeigu tai konfliktinės situacijos, kurios tęsiasi dvejus metus ir į tai nereagavo nė viena tarnyba ligoninės viduje, kuri turėjo reaguoti.
Man įdomu, kur tie psichologai buvo tuo metu, kai vyko konfliktai? Jie negalėjo apie juos nežinoti. Tai atitinkamai netikiu jų objektyviais tyrimais ir dabar“, – kalbėjo A.Gerliakienė.
Rekomenduotų specialistus iš šalies
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto psichologas suicidologas Paulius Skruibis, komentuodamas situaciją Šiaulių ligoninėje, pastebėjo, kad objektyviam vertinimui geriau būtų pasitelkti specialistus iš šalies.
„Man atrodytų, kad nepriklausomas, nešališkas žvilgsnis būtų geresnis variantas. Tai, ką aš girdžiu, ne šioje situacijoje, bet kitose, medikams kreiptis pagalbos į toje pačioje ligoninėje dirbančius specialistus gali būti sudėtinga.
Ne dėl to, kad nesaugu, nutekės informacija, norėčiau tikėti specialistų profesionalumu. Tačiau dėl to, kad vėliau tektų dirbti su tais pačiais kolegomis, prasilenkti koridoriuose“, – aiškino psichologas.
P.Skruibis akcentavo, kad Šiaulių ligoninėje dirbantiems medikams kyla didesnė emocinių krizių rizika, jei laiku nebus suteikta pagalba.
„Psichiatrai ir psichologai, kurie ten dirba, jie irgi yra to kolektyvo nariai, jie irgi yra sukrėsti. O jeigu kolektyve vyrauja susipriešinimas, pagalbą teikti dar sudėtingiau. Geriau, kad pagalba būtų suteikiama iš išorės“, – rekomendavo suicidologas.
Geriau, kad pagalba būtų suteikiama iš išorės.
Psichologas akcentavo, kad neteisinga manyti, jog savižudybei gali būti viena priežastis – mobingas. Tai – kompleksinis reiškinys.
Iš gyvenimo pasitraukusios medikės kolegos, pasak psichologo, šiuo metu yra labai sukrėsti, dėl to – labiau pažeidžiami.
„Jeigu tos problemos, kurios yra, nesprendžiamos, apima neviltis – kad ir ką jie bedarytų, sprendimo nėra, tai prideda nevilties, ypač tiems žmonėms, kurie yra ant ribos.
Bet yra ir dar viena pusė, kuri man taip pat kelia nerimą. Savižudybių moksle yra toks fenomenas – Verterio efektas. Jis kalba apie tai, kad savižudybės istoriją labai eskaluojant viešojoje erdvėje, kiti žmonės panašioje situacijoje save tapatina su tuo ir jie įgauna scenarijų, kad patiriant mobingą savižudybė yra išeitis, tačiau taip nėra. Apskritai niekada nebūna taip, kad savižudybei galėtų būti viena priežastis“, – paaiškino specialistas.
