Lyg antibiotikai per anksti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų surengtos nuotolinės mokslinės-praktinės konferencijos „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ dalyviai sulaukė ne vieno klausimo, kuriuos medikamentus patartų vartoti prieš arba po skiepo.
Visi į juos atsakę medikai rekomendavo tokių vaistų kaip aspirinas ar ibuprofenas vengti, ypač prieš keliaujant vakcinuotis.
„Rekomendacijas teko ne kartą matyti, kad nesiūloma nei prieš skiepą, nei po skiepo vartoti nesteroidinių uždegiminių preparatų, nes galimai jie gali susilpninti imuninį atsaką“, – teigė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius.
Jam pritarė doc. dr. Lina Jankauskaitė iš Vaikų ligų klinikos – esama informacijos, kad vartojant vaistus nesusidarys imuninis atsakas.
„Tai – ne mano nuomonė, yra daug analizių padaryta. Jei kalbama apie karščiavimą, skausmą, jei galvotume apie paracetamolį, ibuprofeną ar bet kurį prieš karščiavimą arba skausmą nukreiptą vaistą – neįrodytas efektyvumas, kad bus efektyvu ir kad pašalinių reakcijų nebus po skiepo.“
Tačiau medikai sutiko, kad vaistų galima griebtis, jei skausmas ar karštis tampa nepakeliami. „Vienkartinis ibuprofeno, paracetamolio ar kitų priešuždegiminių vaistų vartojimas tikrai nepakenks“, – pripažino L.Jankauskaitė.
„Aišku, jei jau klinikinė išraiška nežmoniška, nes kai kuriems žmonėms labai galvą skaudėjo, yra pažymėję ir 5 balais, ar karščiavimas virš 39 laipsnių, matyt, natūralu, kad ir išgersi vaisto, bet šiaip nerekomenduojama“, – apibendrino L.Valius.
Gydytojas kalbėjo apie tyrimą, kuriame buvo analizuojamos Kauno klinikų darbuotojų po pirmo skiepo nuo COVID-19 patirtos šalutinės reakcijos. Žmonės buvo prašomi įvertinti jų intensyvumą balais nuo 0 iki 5.
Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas vaistų vartojimą prieš skiepijantis palygino su pernelyg ankstyvu antibiotikų vartojimu: „Lyg pataikaudami kartais žmogui, netgi prevenciškai taikome terapiją, norime paskirti, kad galimai užkardytų atsaką. Taip, jei taip, kaip profesorius Valius sako, sunkiu atveju viskas gerai, bet panaši aliuzija, kaip vartojame antibiotikus infekcijos pradžioje.
Kiti būdai mažinti skausmą
Harvardo universiteto mokslininkai taip pat ragina vengti vaistų nuo skausmo tiek prieš skiepą, tiek po jo, kad būtų sukeltas kaip įmanoma stipresnis imuninis atsakas: „Nedidelė temperatūra, šaltkrėtis, galvos skausmas ar nuovargis, sukeltas vakcinos nuo COVID-19, reiškia, kad jūsų imuninė sistema išjudinta taip, kaip turėtų būti.“
Tiesa, kol kas esą tvirtai nežinoma, ar skausmą malšinantys vaistai turi įtakos imuniteto susidarymui, bet taip gali būti, todėl, jei tik įmanoma, geriau jų vengti. „Nevartokite jų iš anksto, – pataria Harvardo universiteto T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Michaelas Mina. – Ir pasiskiepiję labai stenkitės to nedaryti.“
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) siūlymu, yra ne medikamentinių būdų pagerinti savijautą po skiepo. Pavyzdžiui, jaučiant skausmą dūrio vietoje ant jos galima uždėti švaraus šlapio audinio skiautę, taip pat – pamankštinti ar daugiau naudoti būtent tą ranką. Pakilus temperatūrai reikėtų gerti kuo daugiau skysčių ir rengtis lengvesniais drabužiais.
Su nuovargiu kovoti nebūtina – verčiau dieną ar dvi praleisti lovoje, nesiimant didesnių darbų.
CDC taip pat įspėja negerti vaistų prieš vakcinavimą. Žmonėms, kuriems vaistai nuo skausmo reikalingi nuolat dėl sveikatos būklės, taip pat – dėl jų vartojimo po skiepo reikėtų pasitarti su savo gydytoju.
Rekomendacija vengti vaistų nuo skausmo iš anksto paremta keliais nedideliais tyrimais (daugiausia vaikų), kurie atskleidė, esą jie sumenkina imuninį atsaką. Kitaip tariant, tokiu atveju ateityje organizmui reikėtų labiau pasistengti, kad atpažintų ir įveiktų koronavirusą. Nors šis aspektas nėra visapusiškai ištirtas ir ankstesnių studijų rezultatai yra skirtingi, specialistai pataria laikytis atsargumo.
Vienas profesorius į skiepą reaguojantį organizmą palygino su paaugliu, kuris namie slapta nuo tėvų stengiasi įsirengti spirito varyklą. Tik vietoj alkoholio čia gaminami viruso spyglio baltymai.
Kai imuninė sistema supranta, jog ląstelės ima gaminti ką nors svetimo organizmui, jos reakcija gali būti lyg tėvų: „Kas čia vyksta? Ką, po šimts, čia veiki? Po visų ilgų metų, kada suteikėme tau stogą virš galvos ir leidome žiūrėti televizorių, esame taip tavimi nusivylę! Greitai viską lauk!“
Imuninė sistema kalbėti, juo labiau keiktis negali, tad ji, reaguodama į spyglio baltymus, „pyksta“, pavyzdžiui, kaip ir audinių pažeidimo atveju gamindama cheminę medžiagą prostaglandiną. Tai ne tik sukelia karščiavimą ar kitus į gripą panašius simptomus, bet ir mobilizuoja organizmą gaminti antikūnus.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
