„Jeigu viskas vyks pagal planą, tai šiuo metu jau yra patobulintas projektas vėl įkeltas į teisės aktų informacinę sistemą. Tai manau, dokumentas mano parašo stadiją galėtų pasiekti šią vasarą. Dirbame paraleliai, kad rudenį būtų registruoti ir atitinkami vaistai“, – 15min sakė A.Dulkys.
„Jeigu mums tai pavyks, tai realiai tokia paslauga galėtų egzistuoti nuo 2023 metų sausio 1 dienos“, – pridūrė jis.
Pasak jo, medikamentinis abortas bus saugesnė alternatyva.
„Tai būtų saugesnė, dar viena paslauga, kaip alternatyva chirurginei intervencijai“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
A.Dulkio teigimu, procedūra bus kompensuojama ir nemokama.
Pasak ministro, šiuo metu medikamentinis abortas taikomas keliose dešimtyse pasaulio šalių, tarp jų – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje.
-
Rimantė Šalaševičiūtė: „Medikamentinis abortas moterims būtų lengvesnis psichologiškai“
-
Diskusija apie medikamentinį abortą: Drausti negalima leisti. Kur dėti kablelį?
-
Abortai Lietuvoje (2): kokių komplikacijų moteriai gali sukelti ši procedūra ir kokia specialistų nuomonė apie neįteisintą medikamentinį abortą
-
Užteks recepto: Sveikatos apsaugos ministerija siekia įteisinti vaistinį nėštumo nutraukimą
Sveikina sprendimą
Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė 15min teigė sveikinanti sprendimą įteisinti medikamentinį abortą.
„Tai, kad moterys Lietuvoje turėjo patirti visiškai nebūtinas chirurgines intervencijas, rodo, kad Lietuva turi kur pasitempti moterų teisių srityje. Todėl sveikintina, kad ministerija pagaliau vejasi medicinos pasiekimus ir ieško galimybių sureguliuoti medikamentinio aborto paslaugą Lietuvos gydymo įstaigose“, – sakė žmogaus teisių gynėja.
Jos teigimu, kliūva tik vienintelis dalykas, kad abortai nėra įteisinti įstatymu, o tik ministro įsakymu.
„Tenka apgailestauti, kad ir toliau nerandame politinės valios šį klausimą išspręsti taip, kaip rekomenduoja Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas – priimti įstatymą, kuris užtikrintų moterų teisę į nėštumo nutraukimą tiek medikamentiniu, tiek chirurginiu būdu“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Pasak žmogaus teisių gynėjos, abortų legalizavimas įstatymu pademonstruotų pasiryžimą ginti moterų reprodukcines teises ir labiau apsaugoti nuo besikeičiančių ministrų ir jų politinės valios.
Tai, kad moterys Lietuvoje turėjo patirti visiškai nebūtinas chirurgines intervencijas, rodo, kad Lietuva turi kur pasitempti moterų teisių srityje.
J.Juškaitė taip pat tikina, kad kasmet, nepaisant medicinos pasiekimų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nesaugių ir nelegalių abortų metu miršta apie 40 tūkst. moterų.
„Nors turime visus prieinamus įrankius ir būdus šių mirčių išvengti, o teisė nutraukti nėštumą yra moters teisė“, – pabrėžė Žmogaus teisių centro vadovė.
Anot jos, medikamentinis abortas yra saugus ir veiksmingas, leidžia išvengti anestezijos ir chirurginio įsikišimo.
„Paskutinė Europoje“
Pasak Santaros klinikų akušerio-ginekologo Vytauto Klimo, Lietuva greičiausiai bus paskutinė Europos šalis, kuri įteisins medikamentinį abortą.
„Man atrodo, kad Lietuva bus paskutinė Europos šalis, kuri tai įteisins. Kitose, taip pat ir Baltijos šalyse, tai seniai įteisinta. Tai yra modernus, saugesnis nei chirurginis nėštumo nutraukimo būdas“, – 15min sakė gydytojas.
Jo teigimu, medikamentinio aborto metu išgeriamos dvi tabletės – mifepristonas ir misoprostolis.
„Tai yra pažangesnė ir mažiau rizikinga procedūra. Nereikia narkozės, nereikia gultis į ligoninę, viskas įvyksta pacientės namuose, taigi sukeliama mažiau streso“, – pasakojo V.Klimas.
Šiuo metu nėštumą nutraukti Lietuvoje legaliai galima iki 12 neštumo savaitės.
Higienos instituto duomenimis, nuo 1997 metų abortų Lietuvoje nuosekliai mažėja – tais metais jų buvo 30,6 tūkst. (22,7 tūkst. dirbtinių), o pernai registruota 5349 (2735 dirbtiniai).
