„Su vakcinacija panašiai kaip su krašto gynyba – kol viskas saugu ir ramu, visiems atrodo, kad nieko daryti nereikia. Kai prasidėjo netvarka Ukrainoj, ir Lietuvoj prasidėjo bruzdėjimas, kad būtų, jei viskas vyktų pas mus. Galbūt šitas tymų protrūkis taps postūmiu, kad visuomenė pradėtų galvoti, jog mes nesame saugūs, infekcijos niekur nedingsta. Visuomenė buvo saugi, nes buvo saugi vakcinacija“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L.Svetikas.
„Visuomenė buvo saugi, nes vakcinacijos procentas siekdavo 95 proc. populiacijos ir daugiau, todėl tų infekcijų nematėme, o štai dabar jos išlindo. Tymai yra tik ledkalnio viršūnė, todėl, kad tai laki ir labai lengvai užkrečiama infekcija. Kai grįš poliomielitas, difterija ir kiti siaubai, tada bus per vėlu galvoti“, – pažymėjo medikas.
Spaudos konferenciją organizavo opoziciniai konservatoriai prieš Seime pirmadienį rengiamą skiepų priešininkų diskusiją „Saugūs skiepai – saugiai Lietuvai“. Tarp Seimo nario „valstiečio“ Dainiaus Kepenio rengiamos konferencijos pranešėjų nurodomi prieš skiepus pasisakantys įvairių organizacijų atstovai.
Seime anksčiau svarstant rezoliuciją dėl tymų protrūkio D.Kepenis pareiškė, kad „skiepuose yra ne tik moterų abortuotų kūdikių ląstelių, ne tik beždžionių ląstelių“.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sakė iš pradžių netikėjusi, kad tokie pareiškimai galėjo skambėti Seimo salėje.
„Kai manęs paprašė pakomentuoti teiginius, kad skiepuose yra abortuotų kūdikių ir beždžionių ląstelių, aš pagalvojau, kad žurnalistė kažką ne taip suprato, neįmanomas dalykas, kad Seimo narys iš tribūnos galėtų transliuoti tokią žinią“, – sakė A.Žvirblienė.
„Aš manau, kad yra didžiulė atsakomybė Seimo narių transliuoti tokias žinias, nes jos labai plačiai pasklinda ir jos kenkia Seimo reputacijai, mūsų mokslininkų bendruomenė tiesiog yra apstulbusi, išgirdusi tokius teiginius. Didžiausias melas, jei pakartotas keis kartus, gali virsti tiesa, ir tai labai liūdna“, – pažymėjo mokslininkė.
Ji sutiko, kad itin retais atvejais vakcinos gali sukelti komplikacijas, tačiau rizika nepalyginamai mažesnė nei susirgus infekcine liga.
„Niekas nesako, kad vakcina – tas pats, kas suvalgyti vitamino žirnelį, bet rizika nepalyginamai mažesnė. Tie labai labai reti (komplikacijų nuo skiepų – BNS) atvejai gali būti, bet jei palygintume su pavojais, kuriuos kelia infekcinės ligos, tai yra nepalyginamas rizikos laipsnis. Persirgti tokia liga kaip poliomielitu ir likti neįgaliam visą gyvenimą ar vis dėlto apsisaugoti, pasiskiepyti ir kažkokią labai minimalią riziką prisiimti“, – kalbėjo A.Žvirblienė.
Sergamumas tymais šalyje toliau auga ir šiemet iš viso užregistruota 330 tymų atvejų. Pernai šia liga Lietuvoje sirgo 30 žmonių.