Anot mediko, kalbant apie gripo komplikacijas, didžiausią riziką patiria žmonės, kuriems 65 metai ir daugiau. Taip pat, nepriklausomai nuo jų amžiaus, žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis, nėščiosios, onkologinėmis ligomis ar diabetu sergantys žmonės.
„Pagrindinės gretutinės ligos būtų lėtinės plaučių ligos. Taip pat – širdies kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, aterosklerozė, lėtinė aritmija, prieširdžių virpėjimas, aterosklerozė, išeminė širdies liga ir kitos. Taip pat onkologinės ligos, cukrinis diabetas. Reikia nepamiršti, kad cukrinis diabetas yra liga, kuri gana paplitusi ir kuria sergamumas didėja“, – sako A.Ambrozaitis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų infekcinių ligų centro profesorius konsultantas A.Ambrozaitis atkreipia dėmesį – žmonės dažnai užmiršta, kad gripo sezono metu mirti galime ne nuo paties gripo, o nuo gretutinių ligų paūmėjimo. Būtent gripo virusas, tvirtina A.Ambrozaitis, ir paskatina tokių ligų paūmėjimą.
Paklaustas, ar skiepytis dar nėra per vėlu, medikas tvirtina – tai daryti niekada nėra vėlu, tačiau būtina atsiminti, kad pasiskiepijus imunitetas susidaro per maždaug dvi savaites. Jeigu per šį laiką užsikrėsite, skiepai naudos neatneš.
„Žinoma, pats geriausias laikotarpis skiepams yra ruduo – prieš prasidedant gripo sezonui, spalio, lapkričio mėnesį. Bet netgi ir dabar, jau prasidėjus, įsibėgėjant gripo protrūkiui, epidemijai skiepytis yra ne per vėlu. Tačiau, žinoma, skiepų nauda gali būti mažesnė. [...] Jeigu mums pasiseks ir tas dvi savaites sugebėsime neužsikrėsti, įgysime imunitetą ir tada mūsų šansai užsikrėsti per likusį gripo sezoną (o gripo sezonas dažnai trunka iki balandžio) bus minimalūs“, – akcentuoja A.Ambrozaitis.
Jis taip pat pabrėžia, kad vakcina nuo gripo neapsaugo nuo pačios ligos. Skiepijimosi tikslas yra visai kitas: „Vienas dalykas, kas įrodyta moksliniais tyrimais, kad pasiskiepijus rečiau sergama, jeigu sergama, tai lengviau ir nemirštama nuo gripo pasekmių. Praktiškai gripo skiepai apsaugo nuo sunkios formos ir nuo mirties. Tai pagrindinis skiepų tikslas.“
Vis dėlto susirgus, medikas pataria atkreipti dėmesį į simptomus. Jeigu karščiavimas trunka ilgai, jeigu jaučiamas stiprus galvos skausmas, atsiranda dusulys, kuris rodo galimą plaučių uždeginmą, jeigu sutrinka širdies veikla, atsiranda silpnumas, sunku vaikščioti, būtina kreiptis į medikus.
A.Ambrozaitis atkreipia dėmesį – žmonės dažnai užmiršta, kad gripo sezono metu mirti galime ne nuo paties gripo, o nuo gretutinių ligų paūmėjimo.
„Be abejo, tada reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą ir stengtis pakliūti į ligoninę. Tačiau, be abejo, visų sergančių ligoninės negali sutalpinti. Dažniausiai užtenka gydymosi namuose ambulatorinėmis sąlygomis. Bet čia labai didelę reikšmę, žinoma, turi šeimos gydytojas. Šeimos gydytojas – tai tas gydytojas, kuris turėtų ir nuspręsti, ar žmogui dar laukti, galima gydytis ambulatoriškai, namuose, ar reikėtų vykti į ligoninę“, – sako A.Ambrozaitis.
Jeigu namuose besigydančiam žmogui staiga pablogėjo, atsirado anksčiau minėti simptomai, būtina dar kartą kreiptis į medikus. Tai ypač svarbu, jeigu ligonis yra garbaus amžiaus, turi lėtinių ligų.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
