Paprašė pagalbos
Prieš daugiau nei dvi savaites „Facebook“ pasirodė toks atviras tekstas: „Rašau norėdama paprašyti pagalbos. Šių metų rugpjūčio 28 d. pasiekiau vieną savo svajonių, apsigyniau medicinos daktaro laipsnį, o po kelių dienų man diagnozavo glioblastomą – agresyvią smegenų vėžio formą“.
Įrašo autorė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dermatologė, dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Jauna moteris atviravo, kad diagnozė nukrito kaip iš giedro dangaus, sukrėtė ir ją, ir artimuosius, privertė nutraukti mylimą darbą ir persvarstyti ateities planus.
„Būdama medike suprantu, kas manęs laukia, bet pasiduoti negaliu ir neketinu, – rašė ji. – Žinau, kad bus nelengva kova, kurios viena nelaimėsiu. Nors ir labai sunku, esu priversta prašyti Jūsų pagalbos.
Pirmas gydymo etapas jau suplanuotas ir pradėtas, bet žinau, kad gydymo reikės ir ateityje. Deja, kai kurie gydymo būdai yra mokami arba taikomi tik užsienio šalyse. Su mane gydančių gydytojų pagalba esu pasiryžusi išnaudoti visas galimybes.
Nusprendžiau atidaryti savo vardo fondą, kuris skirtas rinkti lėšas mano glioblastomos gydymui. Kviečiu tuos kas gali ir nori, prisidėti prie mano gydymo kelionės.
Po savaitės į šį įrašą sureagavo vienas „Facebook“ vartotojas. „Tikiu mokslu“ susileidžia eksperimentinę vakciną. Praėjus 2-iems metams prašo paramos, nes susirgo vėžiu. Šalutiniuose poveikiuose vėžys yra. Kaip ir daugelis kitų susirgimų“, – tvirtino jis.
Taip internautas parašė prie medikės nuotraukos su vadinamuoju rėmeliu, kuriame angliškai įrašyta „Tikiu mokslu, esu pasiskiepijusi“.
„Jei tu savanoriškai sutikai ant savęs testuoti medicininius preparatus, ar moralu prašyti pinigų iš eilinių žmonių už šalutinius poveikius, sukeltus medicininio preparato? – klausė vyras. – Manau, tą turėtų kompensuoti gamintojas, kurio preparatą ėmeisi testuoti...
Gal tai žiauru, bet kodėl jie prašo paramos iš žmonių, o ne iš farmos kompanijų, kurių preparatus testavo?“
Jis baigė sarkastišku prierašu: „PS Šiuo įrašu neskatinu susilaikyti nuo pastiprinamosios dozės. Istorija išgalvota, bet kokie sutapimai atsitiktiniai. Scientologų bažnyčia veikia sėkmingai, tikėjimas mokslu niekur nedingo.“
Įrašas sulaukė kone 600 reakcijų ir daugiau nei 330 komentarų, daugumoje kurių internautai pritarė išvadai, kad vakcinos nuo COVID-19 sukelia vėžį.
Sureagavo pašaipomis
Nors nuotraukoje, prie kurios pasirodė šis komentaras, moters veidas uždengtas, nesunku išsiaiškinti, kad tai yra I.Kisielienės portretas.
Atvaizdą galima rasti, vos atsidarius jos paskyrą „Facebook“. Medikė šią nuotrauką bene pirmą kartą čia paskelbė 2020 m. birželį, vėliau kelis kartus ant jos uždėjo įvairius rėmelius.
Nuotrauka su rėmeliu apie tikėjimą mokslu ir pasiskiepijimą paskyroje pasirodė 2021 m. rugpjūčio 11 d.
Šis gydytojos prisipažinimas užkliuvo ir kitiems „Facebook“ vartotojams.
„Labai primena ne kai kurių „egzpertų“ siūlymą anuomet „negydyti nevakcinuotų“. Buvo ir tokių, kurie siūlė nevakcinuotiems „iš anksto nusipirkti ir grabelius“, – jau po to, kai I.Kisielienė paskelbė serganti vėžiu, pakomentavo viena moteris, pasidalijusi cituotu įrašu. – Tai panašu, kad lazda tikrai turi du galus... Ir tas antrasis galas dabar smogia daug skaudžiau...
Kita vertus, žmonės pagaliau turėtų suprasti, kad visa tai yra tik labai labai labai pelningas bigfarmos biznis. Štai dabar Prancūzijoje jau sukurta „vakcina nuo vėžio“, ir laboratorija ieško savanorių, kurie norėtų ją išbandyti. Tai gal tegu tokie verkšlentojai kreipiasi ir išbando dar kartą tą patį grėblį.
Bus ir vėl už dyką, cepelinų prancūzai gal neduos, bet savanoriai galės bent jau pasidžiaugti, kad dalyvauja „mogzlo progrese“, nes vis dar „tebetiki mokslu“.
Tuo pačiu įrašu pasidalijo dešimtys „Facebook“ vartotojų.
Atsparus gydymui vėžys
„Facebook“ vartotojų interpretacijos klaidina. Nei pačios I.Kisielienės įraše, nei žiniasklaidos pranešimuose apie jos ligą, nei kituose įrašuose su raginimu ją paremti neužsiminta apie įtarimus, kad vėžį galėjo sukelti skiepai.
Taip pat skaitykite: Jauną gydytoją užklupo sunki liga: pagalbos prašo ugniagesiai
Nėra ir tokias sąsajas patvirtinančių mokslinių duomenų.
Glioblastoma yra agresyviausia ir labiausiai paplitusi vėžio rūšis (15 proc. visų smegenų auglių, suserga maždaug 3 iš 100 000 žmonių per metus). Ji susidaro iš ląstelių, vadinamų astrocitais, kurie palaiko nervines ląsteles. Liga prasideda smegenų ar nugaros smegenų ląstelių augimu. Jos sparčiai auga ir gali įsiterpti į sveikus audinius bei juos sunaikinti.
Ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje, dažniau – vyresnius žmones. Jos simptomai yra nespecifiniai: gali kamuoti galvos skausmai, kurie vis stiprėja, pykinimas, vėmimas, neryškus ar dvigubas matymas, sutrikti kalba, pusiausvyra, koordinacija, pakisti lytėjimo pojūtis, prasidėti traukuliai.
Nėra žinomo glioblastomos prevencijos ar gydymo metodo. Gydymas (chemoterapija, spindulių terapija, chirurgija) gali sulėtinti vėžio plitimą ir sumažinti simptomus. Net po intensyviausio gydymo liga paprastai atsinaujina, o be gydymo ligoniai išgyvena keletą mėnesių.
Dauguma atvejų glioblastomos priežastis nėra žinoma. Tarp rizikos veiksnių minimi genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, neurofibromatozė ir Li-Fraumeni sindromas, ankstesnė spindulinė terapija.
Tyrimai rodo, kad vakcinos nuo koronaviruso galėjo būti susijusios su retais širdies, smegenų ir kraujo ligų atvejais. Ekspertai savo ruožtu pažymi, kad rizika užsikrėsti COVID-19 nusveria riziką, kurią gali atnešti skiepai.
Beje, esama pranešimų apie naują individualizuotą vakciną, kuri gali paskatinti paties organizmo imuninę sistemą atakuoti gydymui atsparią glioblastomą. Ši vakcina paremta informacine RNR, kuria paremtos ir kai kurios vakcinos nuo COVID-19.
Pirmasis bandymas, kuriame dalyvavo keturi pacientai, parodė, kad šie skiepai sukelia stiprų imuninį atsaką. Floridos universiteto mokslininkų sukurta vakcina perprogramavo imuninę sistemą vėžiui atakuoti, o imuninis atsakas buvo nustatytas praėjus vos dviem dienoms po vakcinacijos. Dabar vakcina gali būti išbandyta su didesne pacientų grupe.
15min verdiktas: melas. Glioblastomos priežastys paprastai nežinomos. I.Kisielienė, pati esanti medikė, šios ligos nesusiejo su skiepais nuo COVID-19.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
