„Projekto formuluotė yra ypatingai ydinga, neatitinka nei Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų, nei pagarbos ir garantijos vienai iš pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių – teisei į laisvę, nes sudaro pagrindus neribotam ir masiniam Lietuvos žmonių persekiojimui“, – sakoma medikų kreipimesi į prezidentą ir premjerą.
Medikai taip pat argumentuoja, kad pataisos neduos naudos, nes gyventojų judėjimo stebėjimas susijęs su fiziniu telefono turėjimu, todėl asmenys galės lengvai tuo piktnaudžiauti, tiesiog palikdami savo telefonus namie.
„Siūloma formuluotė sveikatos apsaugos požiūriu esminės naudos neduos, nes nėra sprendžiamas užsikrėtusio asmens kontaktų atsekimo klausimas, todėl epidemiologinės situacijos toks siūlymas nepagerins“, – sakoma kreipimesi.
Šį kreipimąsi pasirašo Lietuvos medikų forumo pirmininkas, Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė ir Įrodymais pagrįstos medicinos grupės koordinatorius Tumas Beinortas.
Seime liko paskutinis balsavimas dėl pareigojimo mobiliojo ryšio operatoriams ekstremalios situacijos ar karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.
Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl galimybės valdžios institucijoms gauti duomenis apie gyventojų judėjimą pateikė Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pataisas argumentavo siekiu užtikrinti visuomenės saugumą, daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.
Kai kurie opozicijos atstovai projektą kritikavo sakydami, kad pataisomis įteisinamas masinis žmonių sekimas ir taip šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Projektą svarstęs Seimo Ekonomikos komitetas jį pakoregavo pagal Seimo narių teiktus siūlymus: nustatyta, kad operatoriai turės teikti tik asmenų buvimo vietą, bet ne srauto duomenis, kaip numatyta pirminiame projekte.
Taip pat numatyta, kad galimybė valdžios institucijoms gauti asmens buvimo vietą galios tik ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ne paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį.
Asmuo turės būti informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis, suteikiama teisė sprendimą dėl duomenų rinkimo skųsti. To nebuvo pirminiame projekte.
