Lietuvos generalinėje prokuratūroje toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos pareigūnų nužudymo Medininkų muitinės poste. Prokurorai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog konkretūs asmenys padarė šį nusikaltimą. Prokuroras priėmė nutarimus pripažinti įtariamaisiais buvusius sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės ypatingojo milicijos būrio (OMON) vadą Česlovą Mlyniką bei buvusius šio būrio milicininkus Aleksandrą Ryžovą, Andrejų Laktionovą ir Konstantiną Michailovą, seniau buvusį Nikuliną.
Michailovui pratęstas suėmimas
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka teigia, jog praėjusiais metais prokuratūros prašymu teismas paskyrė šiems asmenims kardomąją priemonę – suėmimą. Generalinė prokuratūra šių asmenų atžvilgiu išdavė Europos arešto orderius. Jei įtariemieji įvažiuotų į bet kokią Europos šalį, būtų sulaikyti. Praėjusių metų pabaigoje pagal šį orderį Latvijos respublikoje buvo sulaikytas Konstantinas Michailovas, kuris šių metų pradžioje buvo perduotas Lietuvai. Liepos 24 d. šio įtariamojo atžvilgiu suėmimas pratęstas dar trim mėnesiams.
Lietuvos generalinė prokuratūra kreipėsi į Rucijos federacijos generalinę prokuratūrą su prašymu, išduoti Lietuvai kitus įtariamuosius, tačiau įių metų pavasarį – kovo ir gegužės mėnesį buvo gauti neigiami atsakymai dėl A.Laktionovo ir Č.Mlyniko išdavimo. Rusijos federacijos generalinė prokuratūra nurodė, jog minėti asmenys yra Rusijos federacijos piliečiai ir, pagal jų konstituciją negali būti išduodami kitoms valstybėms.
Šių metų balandį buvo gautas pranešimas dėl A.Laktionovo. Paaiškėjo, kad klausimas dėl jo išdavimo tebėra sprendžiamas ir galutinio atsakymo dar nėra.
Lietuvos generalinė prokuratūra dar kartą šiais metais kreipėsi į Rusijos federacijos prokuratūrą, prašydama pranešti apie įtarimus ir aplausti A.Ryžovą, Č.Mlyniką ir A.Laktionovą. Dėl dviejų pastarųjų asmenų liepos 3-iąją gautas atsakymas, kad pagal įstatymus jie negali būti apklausiami. Dėl A.Ryžovo neatsakyta. Dabar prokurorai dėl šio asmens dar laukia atsakymo.
„Ne kartą kreipėmės į Rusijos federacijos prokuratūrą, kad būtų apklausti liudytojai, kurie galimai žino svarbias bylos aplinkybes. Dėl dalies tų asmenų apklausos gautas atsakymas - jie negali būti apklausiami, nes pagal pateiktus klausimus jie gali būti pripažinti įtariamaisiais. Mes teikėme ir pakartotinius prašymus, įrodinėdami, kad jie yra liudytojai, tačiau atsakymai vis tiek buvo neigiami“, - pasakoja A.Kliunka.
Metų pabaigoje planuojama tyrimo baigtis
Šių metų pabaigoje – lapkričio ar gruodžio mėnesį planuojama ikiteisminį tyrimą skelbti baigtu.
Ar byla pasieks teismą, prokuroras atsakyti atsisakė, tikindamas, jog atsakymas pažeistų nekaltumo prezumpciją.
„Mes skelbsime ikiteisminio tyrimo baigtį. O po toasmenims, kurie dalyvauja procese bus pranešta. Po tyrimo baigimo vyks supažindinimas su bylos medžiaga“, - teigė prokuroras.
Šiuo atveju byla negali būti nagrinėjama už akių. „Baudžiamasis kodeksas numato bylos nagrinėjimus, nedalyvaujant teisme kaltinamiesiems, kai jie vengia atvykti į teismą. Tačiau tam turi būti įvykdyta visa baudžiamojo proceso procedūra – asmenys turi žinoti, kuo įtariami, turi būti duodami parodymai, vėliau privalo susipažinti su baigto nagrinėti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tada kaltinamieji gauna kaltinimo aktą , ir jeigu neatvyktų į teismą, būtų galima nagrinėti už akių. Kaip minėjau, mes prašome įtariamiesiems įteikti pranešimus apie įtarimus, tačiau tai padaryti atsisakyta“, - aiškina pareigūnas.
Medininkų žudynėse dalyvavusiems asmenims teismo metu grėstų baudžiamoji atsakomybė dėl septynių asmenų nužudimo, susijusio su tarnybos pareigų vykdymu, ir dėl pasikėsinimo nužudyti Tomą Šerną. Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatomas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvo galvos.
Ketvirtadienį sukanka 17 metų, kai Medininkų pasienio poste buvo žiauriai nužudyti septyni pareigūnai. Žiaurus omonininkų išpuolis įvyko 1991 metų liepos 31-osios rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Rasti nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai: Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, ,,Aro" pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas. Tik porą dienų išgyveno ir ligoninėje mirė policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas T.Šernas.
Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai buvo nužudyti kalašnikovo automatų šūviais į galvas. Manoma, kad Medininkuose žudynės vyko, siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.
