Degusį mišką valys jau antrą kartą
Išvalyti Kuršių nerijos gaisravietę patikėta bendrovei iš Telšių. Ji jau turi patirties valant gaisro nusiaubtą mišką. Po 2006 m. Kuršių nerijoje siautusio gaisro, kuomet ugnis sunaikino 230 hektarų miško, kaip tik ši bendrovė valė gaisravietę.
Kuršių nerijos gaisravietę valys ta pati bendrovė, kuri kirto po 2006 m. siautusio gaisro likusius nuodėgulius.
Po tuometinio iššūkio sugrįžti į pusiasalio miškus Žemaitijos medkirčiai ryžosi dar kartą.
„Žinome, kad bus labai sunku. Čia – ne žemynas, viskas Kuršių nerijoje yra kitaip. Ir reikia nepamiršti, kad tai – degęs miškas. Žmonės dirbs ypač sunkiomis sąlygomis. Visas miškas suodinas, atstumai dideli. Kai kuriuos medžius galėsime smulkinti pačiame miške, kai kuriuos reikės gabentis arčiau kelio. Laukia tikrai sudėtingas darbas“, – pasakojo gaisravietę valysiančios bendrovės „Kietasis biokuras“ vadovas Albinas Monstavičius.
Nuodėguliais šildys būstus
Iškirsti ir susmulkinti nuodėguliai bus vežami į Neringos ir Klaipėdos katilines, naudojančias biokurą. Iš degvietės planuojama išgauti maždaug 8 tūkst. kubinių metrų biokuro. Bendrovė, kuriai suteikta galimybė panaudoti viską, kas bus iškirsta nudegusiame miške, išrinkta aukciono būdu.
„Prisiimti įsipareigojimai užkrauna ir nemažą naštą. Mes visą savo techniką turėsime kelti į pusiasalį. Už kiekvieną transporto priemonę teks mokėti persikėlimo mokestį. Dar viena rinkliava laukia prie įvažiavimo į Neringą. Išlaidos laukia nemažos. O kur dar žmonių apgyvendinimas. Iš ankstesnių metų pamenu, kaip apgyvendinimo paslaugas teikiantys neringiškiai nenoriai įsileisdavo mūsų darbininkus. Juk jie po darbų grįžta visi suodini, nešvarūs. Tokių klientų nelabai kas nori“, – patirtimi dalinosi bendrovės vadovas A.Monstavičius.
Planuojama, kad pirmieji darbininkai į degvietę atvyks jau po kelių dienų, o netrukus bus perkelta ir technika.
Iškirstam miškui leis pailsėti
Plynu lauku gaisravietę medkirčiai planuoja paversti iki pavasario. Atsodinti tai, kas suniokota, specialistai neskubės.
Iškirtus nuodėgulius atsodinti medžių niekas neskubės. Naujas miškas degvietėje pradės stiebtis gal tik po poros metų.
„Leisime žemei pailsėti. Bent porą metų joje nieko nedarysime. Skubėti negalima, nes po gaisro žemė yra nualinta. Į ją pasodintiems augalams prigyti būtų sudėtinga. Sodinukus gali sunaikinti degėsiuose besiveisiantis grybas.
Svarbu ir koks reljefas atsivers iškirtus medžius. Jį reikės įvertinti ir gerai apsvarstyti, kokį naują Kuršių nerijos mišką formuoti“, – planus dėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Po 2006 m. gaisro iškirsto miško irgi neskubėta atsodinti. Dalis ploto palikta ramybėje – kad atželtų savaime. Kita dalis atsodinta pušimis.
