Jam po pateikimo pritarė 50 parlamentarų, 17 buvo prieš, 22 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba duoda privalomus nurodymus reguliuoti gyvūnų gausą sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti, „šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas“. Tai reiškia, kad medžioklę vykdo medžiotojų klubai, į kurių teritoriją minėti sklypai patenka.
„Priėmus siūlomą projektą, būtų užtikrinta, kad šernų populiacijos gausa būtų reguliuojama tinkamai, sudarytos tinkamos sąlygos afrikinio kiaulių maro plitimui kontroliuoti, darbai būtų vykdomi saugiai. Be to, šių darbų organizavimas ir vykdymas nekeltų rūpesčių žemės sklypų savininkams, kurie uždraudė medžioti šiuose sklypuose“, – teigia projekto autoriai.
Anot jų, sklypai, kurių savininkai yra uždraudę medžioti jų valdose, dažniausiai yra nedideli, vos vieno ar kelių hektarų, todėl esą organizuoti juose saugią medžioklę neįmanoma.
„Be to, nemaža dalis žemės sklypų savininkų, uždraudusių medžioti savo žemėje, nėra medžiotojai. Todėl ant jų pečių gula rūpestis organizuoti veiklą, kurios jie visiškai nežino. O kai kuriais atvejais tokia veikla jiems gal būt net ir nepriimtina“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Medžiotojų būrelių kišimąsi privačių savininkų valdas yra kritikavusi Lietuvos miško savininkų asociacija. Dar prieš mėnesį platintame pareiškime asociacijos vadovas Algis Gaižutis yra teigęs, kad Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovai „neatsakingai gina dalies savo narių siaurą interesą išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimo Lietuvos Respublikoje modelį, pagal kurį žemės ūkio ir miško savininkų teisės yra paneigtos“.
Pareiškime pabrėžta, kad medžiotojų klubų požiūris prieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos teisei.
A.Palionis antradienį Seime tvirtino, kad sklypų savininkams kils didelių keblumų patiems medžioti šernus.
„Nėra kalbos apie leidimą medžioti savininkų uždraustuose plotuose, niekas nesikėsina, jeigu yra uždrausta medžioti, niekas ir nemedžios. Bet esant tokiai situacijai, kai dabar Lietuvoje yra afrikinis kiaulių maras, kada Valstybinė veterinarijos tarnyba nusprendžia, kad reikia ten reguliuoti šernų skaičių, įsivaizduokite, kad žmogus, kuris uždraudęs (medžioklę savo sklype – BNS), turi 30 arų, 50 arų sklypą, jam veterinarija duoda leidimą, kas bus, kada iš to žemės sklypo išbėgs sužeistas žvėris, kaip bus vykdoma jo paieška, kur bus dorojamas sumedžiotas žvėris, kur bus laikoma mėsa, kol bus patikrinta. Tai nėra išspręsta“, – kalbėjo parlamentaras.
Afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2014 metų vasarą. Nors Lietuva bando suvaldyti ligą naikindama šernus, užkrėstose teritorijose gyventojams skerdžiant kiaules, tačiau liga nesitraukia. Veterinarai nuolat nustato ligos atvejų sumedžiotuose arba padvėsusiuose šernuose.
