Danės gatvės daugiabučio kieme trečiadienį įvykęs incidentas, kai nugriuvo didžiulis medis, aplinkinius gyventojus ne tik išgąsdino, bet ir papiktino. „Prieš kelias minutes išvažiavau iš kiemo, o tada medis ir nugriuvo. Mano mašina stovėjo kaip tik toje vietoje, kur dabar guli plačiašakis. Ačiū Dievui, išvengiau nelaimės, o galėjo visko atsitikti“, – atsiduso Danės gatvės 25 namo gyventojas Vytautas Kniuras.
 |
| G.Kubiliūtės nuotr./15min/Viešosios įstaigos „Garsų imperija“ direktorė A.Stonkutė sumanė kartu su iniciatyviais klaipėdiečiais pasodinti eglutę. |
Gyventojai piktinosi, jog nepaisant to, kad daug kartų tiek savivaldybei, tiek daugiabutį administruojančiai valdai buvo pranešę apie pavojų keliančią tuopą, ji taip ir liko stovėti savo vietoje, kol nugriuvo pati. Klaipėdiečiams beliko išsikvieti ugniagesius, kad šie pašalintų per kiemą išsitiesusią tuopą.
Namų valdai bėdos dėl grėsmingo medžio buvo žinomos. „Kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę, tačiau vien mūsų prašymo neužteko, reikėjo ir raštiškų gyventojų prašymų. Gyventojai savavališkai negali kirsti medžių. O mes tokiu atveju esame tik tarpininkai“, – komentavo daugiabučių gyventojus aptarnaujančios bendrovės „City service“ atstovas Vilius Mackonis.
Anot V.Mackonio, paprasčiausias kelias gyventojams pranešti apie grėsmę – paskambinti į savivaldybę ir išdėstyti problemą. „Tačiau valdininkams to nepakanka. Savivaldybės aparatas veikia labai lėtai. Biurokratizmas privedė prie to, kad iki šiol leidimo nukirsti medį Danės g. 25 kieme taip ir nepavyko gauti, jis nugriuvo pats“, – teigė V.Mackonis.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė patvirtino, kad norint nukirsti medį, reikia gauti leidimą. Toks reikalavimas netaikomas tik vaismedžiams – juos gyventojai gali kirsti be jokio savivaldybės leidimo.
„Dažniausiai sulaukiame prašymų pašalinti nesveikus medžius. Tokių leidimų per metus išduodame apie du šimtus. Kartais leidžiame tik nugenėti, o ne nukirsti visą medį – pavyzdžiui, kai kokia nors šaka trukdo šaligatviu keliaujantiems pėstiesiems. O kirsti sveikus medžius duodame leidimus tik dėl statybų. Tačiau statybininkai medžius atsodina kur nors aplinkui“, – pasakojo R.Povilanskienė.
Daugiau darbo po stiprių vėjų
Kaip ir trečiadienį nuvirtusį medį, taip ir kitus, dažniausiai tenka pašalinti ugniagesiams. „Daugiausiai gyventojų iškvietimų dėl pavojingų ar išlūžusių medžių gauname tada, kai yra vėjuota, ypač vasaros pabaigoje, rudenį. Gyventojai pastebi, kad medis gali sukelti pavojų, tada ir skambina mums. Tai gana dažni atvejai Klaipėdoje“, – pasakojo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencinės veiklos poskyrio inspektorius Rokas Danilevičius.
Oficiali statistika dėl nuvirtusių medžių nevedama, tačiau, anot pašnekovo, jei 2–3 dienos yra vėjuotos, ugniagesiai sulaukia apie 10–15 iškvietimų.
Sodina ir patys gyventojai
Su biurokratija tenka susidurti ne tik norint medį nukirsti ar apgenėti, bet ir sumanius jų pasodinti.
„Sodinimui oficialaus leidimo nereikalaujama, tačiau geriau pasidaryti mini projektus ir suderinti su mumis. Nes gyventojas ar įmonė nežino, kur po žeme eina inžineriniai tinklai, kokie atstumai turi būti iki pastatų“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja R. Povilanskienė.
Savivaldybė pati planuoja apsodinti dalį Sąjūdžio parko, Šilutės plentą. Kartais iniciatyvą parodo ir patys gyventojai, bet dėl medžių sodinimo jie retai mina savivaldybės slenkstį.
Tiesa, visai neseniai idėja pasodinti eglutę gimė viešajai įstaigai „Garsų imperija“. Jos direktorė Aurelija Stonkutė šyptelėjo, kad dėl sodinimo nederino su savivaldybe. „Mes eglutę sodinsime savo kiemelyje, ji mažytė. Nederinome su savivaldybe, manau, nieko blogo čia nėra“, – įsitikinusi A.Stonkutė. Viešoji įstaiga šį šeštadienį 17 val. sodinti eglutę Kalėdoms kviečia visus klaipėdiečius su savo atžalomis. Graži akcija vyks Daržų g. 13.
Saugomi Klaipėdos medžiai
Klaipėdoje 5 miesto saugomi medžiai. Keturi ąžuolai ir vienas uosis dar 2006 metais buvo paskelbti botaniniais paveldo objektais. Šie medžiai pasižymi išskirtiniu amžiumi, matmenimis.
Storiausias ąžuolas auga Jaunystės g. 24. Jo apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 21 m, aukštis – 18 m, amžius apie 200 metų. Jam suteiktas Paupio ąžuolo pavadinimas. Kiti ąžuolai stūkso J.Janonio g, S.Daukanto bei I.Kanto gatvių sankryžos skvere bei H.Manto g.
Vienintelis saugotinu paskelbtas uosis auga Paupio gyvenvietėje. Jo Apimtis – 4,30 m, lajos plotis – 20 m, aukštis – 23 m, amžius apie 200 metų. Jis pavadintas Storuoju uosiu.
