Konfliktas tarp „Meilės miesto“ įkūrėjos Eglės Navakauskaitės ir grupės tėvų, ketinusių savo vaikus leisti į jos sumanytą bendruomeninę mokyklą, rusena jau ne vieną mėnesį. Dalis šių tėvų prie bendruomenės sako prisidėję dar 2020 metais, kiti – 2021-aisiais. Visi pasakoja savo nuoskaudų kupinas istorijas.
Tiesa, iš pradžių atvirai prisistatę tikraisiais vardais, paskui jau apsigalvojo ir prašė vardų nebeskelbti, tad redakcijai jie žinomi, tačiau straipsnyje nebus paminėti.
E.Navakauskaitė tvirtina patyrusi šoką, kai dalis tėvų prieš pusmetį pareiškė pasitraukiantys. Esą ji nesuprantanti, kaip kas nors galėjęs suprasti, kad mokslas būsiąs nemokamas – juk tai esą tiesiog neįmanoma. Ji tvirtina niekada nieko panašaus nežadėjusi, o nepasitenkinimą ja esą kursto buvęs gyvenimo draugas.
Visi su 15min kalbėję tėvai sako vienaip ar kitaip prisidėję prie to, kad Trakų rajone, E.Navakauskaitės sklype, būtų statomi kupolai, kurie ir taps darželio bei mokyklos buveine. Vieni ten dirbo, kiti – ir aukojo, kaip sako, kiek tuo metu galėjo. Tačiau liko nusivylę.
„Taip viskuo įtikėjau“
„Man net šeimai, giminėms pasakyti gėda, kad taip viskuo įtikėjau ir pasitikėjau ta moterimi“, – taip praėjus keliems mėnesiams po išsiskyrimo su „Meilės miesto“ įkūrėja E.Navakauskaite sako viena iš buvusių šios bendruomenės narių R.
R. pasakoja susidomėjusi bendruomene ir jos skleista idėja apie būsimą bendruomeninę mokyklą po pirmojo karantino. Kaip sako, jos sūnui buvo labai sunku valstybinėje mokykloje, išvargino nuotolinis mokymasis, tad į naująjį sumanymą ji nėrė kupina vilties, jog tai būsiąs tikras išsigelbėjimas.
„Į pirmą susitikimą atėjusi Eglė mums, tėvams, pasakojo, kad gali sukurti vaikams rojų, tik mes turime prisidėti. Jeigu norime, atvažiuosime į susirinkimą. Ji labai gražiai ten mus apvyniojo, pasakojo, kad tai bus bendruomeninis ugdymas, vaikai galės bendrauti, viskas vyks per pažinimą. Ne paprastos pamokos. Kadangi mano vaikas mokosi silpniau, jam tos didelės klasės netinka ir per visą pandemiją buvo labai sunku.
Į pirmą susitikimą atėjusi Eglė mums, tėvams, pasakojo, kad gali sukurti vaikams rojų, tik mes turime prisidėti.
Pasimoviau, kaip turi būti... Klausėme išsižioję jos pasakojimo, kaip atvažiuos pas mus studentai iš kitų šalių, kaip vaikai bus mokomi kalbų, kaip bus mokomi viską dirbti, bus paruošti gyvenimui. Mes juk visi paprastą mokyklą baigę, tai savo vaikams norėjome kažko tokio. Kad būtų laisva. Metėme viską ir lėkėme. Aš pati, kiek tuo metu turėdavau pinigų, 200, 300 ar 100 eurų, visą laiką ten dėjau.
Į Trakus esu mažiau važiavusi, nes esu ūkininkė, vasarą pats darbymetis. Tai Eglė paklausė, gal paramą maisto produktais skirčiau, nes pati pieno produktus gaminu, tai esu vežusi ne kartą ir perdavusi“, – kalbėjo R.
Moteris prisimena esą E.Navakauskaitė nuolat kartojo, kad pinigų yra, tereikia juos pasiimti. Ir ji mokanti tai padaryti, išmokysianti ir kitas moteris, kurios prisijungs, bet per vienintelį tam skirtą susitikimą R. sako išgirdusi tik tas pačias panegirikas, o ne naudingos informacijos.
Šiandien liko tik nusivylimas, neslepia ji. O ir rudeniui atėjus teko verstis per galvą ieškant mokyklos vaikui, kadangi iš senosios jis išėjo, o naujoji – „Meilės miesto“ – taip ir nepradėjo veikti įprastu ritmu. Tad beliko privati įstaiga.
