Plaukai šiaušiasi nuo žinios – praėjusio šeštadienio rytą, apie 9.50 val. Joniškio rajone, Mekių kaime, nuosavo namo koridoriuje aptiktas negyvas 81-erių senolis su kirstine žaizda pakaušyje. Gretimame name prieš kelis mėnesius buvo nužudyta moteris. Ką galvoti?
Kai trys sulaikytieji netrukus vėl pasirodė kaime, visiems tapo kiek ramiau – gal tai ne žmogžudystė, gal senolis tiesiog krito ir mirtinai susižalojo.
Kruvinas kirvis
Praėjusio šeštadienio rytą į parduotuvę atbėgo labai susijaudinęs greta kaimo gyvenantis pusamžis vyras. Jis vos sugebėjo paaiškinti, kad netoliese esančiame name užėjęs rado kūną.
Parduotuvėje sutiktas žmogus nuėjo kartu į senolio namą. Iš tiesų rado kūną ir tuoj pat iškvietė pareigūnus. Akivaizdu, kad tyrimo reikia – senolio galva prakirsta. Namuose rastas kirvis – kruvinas.
Keistos detalės – nors vyro galva ir sužalota, tačiau aplinkui stebėtinai mažai kraujo. Tik šiek tiek ant žmogaus rankų ir ten, kur, jis galėjo jomis liestis. Vietiniai tuojau pat pradėjo spėlioti – gal žmogus buvo sužalotas kur nors lauke, tačiau sugebėjo pareiti?
Ant kirvio – ne žmogaus, o gyvūno kraujas. Visai tikėtina, kad senolis tiesiog nesėkmingai pargriuvo.
Kai kurie žinojo, jog pas nelaimėlį iš vakaro galėjo svečiuotis keli vyrai ir ragauti alkoholinius gėrimus. Pareigūnai akimirksniu sureagavo ir sulaikė tris vyrus, kurie, galbūt kaip nors prisidėjo prie nelaimės.
Jau po kelių valandų apklausti vyrai vaikščiojo po Mekius. Akivaizdu, jog pareigūnams jie padėti galėjo nedaug. Netrukus pasklido žinia, kad ant kirvio – ne žmogaus, o gyvūno kraujas. Visai tikėtina, kad senolis tiesiog nesėkmingai pargriuvo, tačiau apie tai galutinai paskelbs tik ekspertai.
Senolio žmona jau kuris laikas guli ligoninėje. Netoliese gyvenanti moteris buvo paprašyta aplankyti ūkį – palesinti vištas. Šeštadienio rytą ji pamatė atidarytas gyvenamojo namo duris, tačiau neužėjo – gal žmogus vėdina kambarius? Panašu, kad vyras sužalota galva sugebėjo pareiti namo ir parkrito koridoriuje. Čia jį ir rado.
Šiurpi priešistorė – tie patys vardai
Prieš šešerius metus kaimą sukrėtė žiauri žmogžudystė, o dar labiau – tai, kas vyko iki tol. Barysiuose, vos už poros kilometrų esančioje nedidelėje gyvenvietėje, ūkiniame pastate rastas negyvas sodybos šeimininkas.
Vyras buvo sumuštas, sudaužyta galva ir panašu, tyčia pjaustytais ar traiškytais rankų pirštais. Įtariamieji – Mekių kaimo gyventojai, kurių dauguma labai jauni, vos sulaukę pilnametystės. Vietiniai primena, kad senukas kelis kartus tų pačių asmenų buvo apvogtas.
Kartą jie atėjo, užrakino savininką name, paskerdė jo gyvulius ir pardavė.
Kartą jie atėjo, užrakino savininką name, paskerdė jo gyvulius ir pardavė. Apsilankydavo iškart po pensijos. Paskutinėmis gyvenimo dienomis jis vengdavo nakvoti namuose – apsistodavo pas pažįstamus, tačiau piktadarių niekas nesutramdė.
Senolio tai neišgelbėjo. Jis tiesiog neatlaikė dar vieno kankinimo ir mirė. Kaltininkai buvo nuteisti. Nepilnamečiai, taip pat dalyvavę egzekucijose, bausmių išvengė.
Pernai lapkritį 20-metis Mekių gyventojas, vadinamas Pinčiuku, naktį nužudęs 44-erių moterį, iš ryto pasisakė apie tai motinai. Tarsi didžiuodamasis. Po to išskubėjo į autobusų stotelę. Ruošėsi išvažiuoti iš kaimo, tačiau čia buvo sulaikytas.
Pinčiukas, 8 kartus teistas už vagystes ir fizinio skausmo sukėlimą bei 16 kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, turto sugadinimą ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Vietinių žiniomis, šis jaunuolis, būdamas paaugliu, ir dar keletas panašaus amžiaus kaimo gyventojų buvo minėto senolio egzekucijos dalyviai dar 2013 metais, Barysiuose.
Vaikai negimsta žudikais
Žmonės patys skėsčioja rankomis. Kaip taip nutiko, visi viską žinojo. Bendruomenė gana aktyvi ir nuolat kelia socialinius klausimus dėl visiškai nevaldomo jaunimo ir šeimų, kuriose jie gyvena.
Apie viską žinojo ir institucijos, tačiau realių veiksmų ar prevencijos niekas nesiėmė. Žmonės įsitikinę, kad puikiai dirbantys policijos pareigūnai tik šalina pasekmes. Priežastys užgimsta ir vystosi ilgus metus.
Gyventojų nuomone, socialinis darbas su tokiomis pavojų keliančiomis šeimomis nevyksta, nors pasekmės nujaučiamos. Daug metų dabar nusikaltimus darančių jaunų žmonių smegenys mirksta alkoholyje, tačiau dar ilgiau jie patys buvo patyčių objektais.
Jaunuosius galvažudžius vietiniai prisimena ir tokius, kai šie žiemą kapstydavo sniegą, kad išsikastų rudenį prikritusių obuolių ir nors šiek tiek pavalgytų.
Kažkas gavo pašalpą, tačiau nesulaukė pagalbos. Kažkas gavo algą, tačiau nemokėjo arba nenorėjo suteikti pagalbos.
Kol kas kaime situacija yra tokia – jei paskųsi, kad kurioje šeimoje girtaujama ir nesirūpinama vaikais – pats netrukus lauk nelaimės. Jokio konfidencialumo ir operatyvumo nebus.
Kol nelaimių nėra – kalčiausi yra skundikai. Po skaudžių nelaimių paprastai kaltas alkoholis. Tačiau Mekių kaimo gyventojai jau seniai suprato, kur šio prakeiksmo esmė.
Jei kuris nukentėjęs ilgisi mirties bausmės ir verkia, jog skriaudiką, sėdintį kalėjime, teks dar ir išlaikyti, tai Mekių gyventojai suvokia, jog už tuo pačius mokesčius nusikaltėlius mes patys ir užauginome.
Kaip? Kažkas gavo pašalpą, tačiau negavo pagalbos. Kažkurio vaiko pinigai buvo pragerti. Kažkas gavo algą, tačiau nemokėjo arba nenorėjo suteikti pagalbos. Kažkas prevenciją atliko lengviau pasiekiamoje gyvenvietėje, o gal tik „dėl pliuso“.
Kaimas nyksta, bet nori atgimti
Bendruomenės pirmininkas Gediminas Jančauskas kalba apie bendrą gyvenvietės situaciją. Jis teigia, kad gyventojai iš tiesų netyli. Jie nėra pasyvūs situacijos žiūrovai, tačiau nemažai jau nuleido rankas ir išvyko iš kaimo. Per keletą metų gyventojų sumažėjo daugiau nei trečdaliu ir dabar jau nesiekia 200.
Iškalbingas faktas, kad viena jauna šeima, susitvarkiusi ir įsirengusi namą Mekiuose, vis tik nusprendė čia negyventi. Gal toli į darbą važiuoti, o gal tiesiog slegia aplinka.
Gyvenvietė yra tokia pat užmiršta ir apleista kaip už lauko esantis Saulės mūšio monumentas.
Vienas kitą sekantys šiurpūs nusikaltimai ir nelaimės – tik šešėlis, kurį mato likęs pasaulis. Čia vietoje žmonės jau ilgą laiką nesulaukė – nei geresnio kelio, nei dėmesio vargstantiems. Galima sakyti, kad gyvenvietė yra tokia pat užmiršta ir apleista kaip už lauko esantis Saulės mūšio monumentas.
G.Jančauskas taip pat tikisi, kad pastaroji nelaimė Mekiuose nėra nužudymas, tačiau tai nustatys tik tyrėjai. Bet lapkričio mėnesį įvykusį nužudymą bendruomenės pirmininkas vadina dėsningu: „Kažkas neatliko savo pareigų, kažkas tyčiojosi, neapgynė. Tai ir užaugo...“
Pats G.Jančauskas kaime turi įsteigęs vaikų dienos centrą. Prieš kelias dienas čia daugybė vietinių ir svečių gamino inkilus. Prigaminta šimtais. Jie pasklido po visą rajoną.
Vyras tikisi, kad užimtumas ir renginiai padės išgelbėti jaunąją kartą. Sykį, dar prieš rudeninę žmogžudystę, jis buvo pakvietęs visų institucijų ir savivaldybės atstovus – aptarti situaciją išsamiau.
Kaip sekėsi? Sprendžiant iš tolimesnių įvykių – niekaip. Vyras tiesiog tapo nepatogiu institucijoms – verčiantis dirbti, skundžiamas, apkalbamas net tų, kurie turėtų jam padėti.
Susirinkime keletas žmonių gavo progą pasisakyti. Kalbos tuo metu buvo labai aktualios ir šiandienai. Kai institucijų atstovai stebėjosi – nejaugi žmonėms būtų smagiau, jei vaikai iš nerūpestingų šeimų būtų paimti, viena moteris atskleidė savo patirtį. Ji atsistojo ir rėžė – būtų geriau. Kai ji augo, kartu su kitais vaikais svajojo patekti į tokią aplinką, kur galėtų saugiai išsimiegoti.
G.Jančauskas planuoja greitu laiku surengti panašų susirinkimą su naujai išrinkta rajono valdžia. Tikisi, kad viešumas padės gydyti kaimą naikinančius skaudulius.