Reaguodama į viešumoje taip pat girdimus komentarus dėl tariamai rusiško kraujo parlamentarė priminė, kad jos pavardės kilmė – ukrainietiška, tai skelbiama ir rusiškuose šaltiniuose.
Iškraipė net pavardę
Pirmadienį tarp pagrindinių publikacijų „Laisvo laikraščio“ tinklalapyje yra rašinys apie parlamento vadovę su antrašte „Seimo pirmininkė Viktorija Čmil dar 2011 m. atstovavo Rusijos Federacijai“.
Atsidarius neilgą tekstą pirmiausia į akis krenta nenurodyto rusiško laikraščio puslapio kopija. Joje – prie šachmatų lentos sėdinčios sportininkės nuotrauka ir trumpas interviu su ja.
„Viktorija Čmilytė: dabar turime ir auksą, ir kelionę į Europą“, – didžiosiomis raidėmis skelbia antraštė. Straipsnelyje pirmiausia primenama, kad ji jau ne pirmus metus vadovauja Sankt Peterburgo klubui SPbŠF ir kad jos užtikrintas žaidimas leido klubo komandai nugalėti varžybose Rusijos sostinėje.
Toliau pateiktas sportininkės interviu tinklalapiui „Šachmatinė Maskva“. Ji priminė jau penktus metus – nuo 2006-ųjų – atstovaujanti SPbŠF (reiškia, pokalbis greičiausiai vyko 2010 m., kurie paminėti lietuviškos žinutės antraštėje). Po to pasidalijo mintimis apie klubo atstovų žaidimą ir ateitį, mat, nugalėjus Maskvoje, laukė varžybos užsienyje.
Vos septynių pastraipų straipsnelyje kalbama apie konkrečias klubų varžybas, ne atstovavimą kuriai nors šaliai (kaip galima suprasti, „į Europą“ taip pat važiavo SPbŠF, ne Rusijos nacionalinė komanda.
Pačiame pirmame sakinyje pažymėta, kad V.Čmilytė-Nielsen yra iš Lietuvos, vėliau darsyk nurodyta, kad ji yra lietuvė. Sportininkės pavardė taip pat bent dukart parašyta su lietuviška galūne, nors „Laisvo laikraščio“ teksto antraštėje ji nukirsta.
Tad pastarojoje klaidingai perteikta Rusijos laikraštyje paskelbta informacija ir iškraipyta Seimo pirmininkės pavardė.
Kalba apie klubą, bet Rusijos vėliavą
Žinutėje nurodytas jos šaltinis – vienos „Facebook“ vartotojos įrašas, kuriame ji pažėrė komentarų, esą V.Čmilytė-Nielsen varžybose yra atstovavusi kitai šaliai.
„Patikrinau – Lietuvos Seimo vadovė ir Liberalų Sąjūdžio pirmininkė, šachmatų didmeistrė V.Čmilytė-Nielsen tikrai žaidė po Rusijos vėliava – 2011 m. Ir prisidėjo prie Rusijos komandos kelialapio į Europos čempionatą.“
Įrašo autorei problema atrodo ne ši detalė, o tai, kad ji nenurodyta oficialioje Seimo vadovės biografijoje. Interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ esą galima rasti, „atsidarant atitinkamas nuorodas (per kelias pakopas), bet reikia gerokai paieškoti“.
Savo žodžius „Facebook“ vartotoja iliustravo minėto interviu rusų kalba kopija ir keletu ekrano nuotraukų su politikės pasiekimais sporte iš oficialios biografijos bei informacija apie aukščiausio lygio varžybas, kuriose ji dalyvavo.
Pačioje pabaigoje moteris pridėjo „patikslinimą, kad nebūtų nesusipratimų: Seimo pirmininkė minimu periodu žaidė Rusijos klubinėje, ne šalies nacionalinėje komandoje“.
Šis sakinys, atitinkantis Rusijos laikraštyje paskelbtą informaciją, pacituotas ir „Laisvo laikraščio“ žinutėje. Tačiau interpretacijos įraše „Facebook“, o visų pirma – leidinio pavadinimo antraštė yra klaidinančios.
Interviu su V.Čmilyte-Nielsen buvo publikuotas laikraštyje „Sport Weekend“, kurio pavadinimą galima pamatyti po jos nuotrauka, tik ne 2011-aisiais, o 2010-aisiais, balandžio 19-21 d. numeryje. Straipsnis pasirodė pačioje paskutinio puslapio apačioje.
Kitos šalys kvietė
Teiginius, esą yra atstovavusi Rusijai, sekmadienį paneigė pati V.Čmilytė-Nielsen, juos pavadinusi „visiška nesąmone“.
„Ištraukus keliolikos metų senumo rusiško laikraščio iškarpą sapaliojama, kad aš neva esu žaidusi už Rusijos rinktinę ir ketinau tai daryti vėl.
Absoliutus melas, – savo paskyroje „Facebook“ pabrėžė ji. – Vienintelė šalis, kuriai esu atstovavusi – tai Lietuva. Lietuvos šachmatų rinktinėje debiutavau būdama 9-erių, 1992 m.“
Liberalų sąjūdžio lyderė pyktelėjo, kad „šmeižto kūrėjai neskiria žaidimo klubuose ir nacionalinėse rinktinėse“, ir priminė, kad yra žaidusi ne tik Sankt Peterburge, bet ir dešimtyje klubų Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Juodkalnijoje, Turkijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje.
„Tikiu, kad sąmokslo teorijų gerbėjai puikiai suvokia, ką reiškia, kai krepšininkai ar futbolininkai žaidžia kokiame nors užsienio klube ir kuo tai skiriasi nuo rinktinių. Tačiau su šachmatais jiems, matyt, sunkiau, – ironizavo parlamento vadovė. – Arba ne. Tiesiog reikia „rasti“ kokį nors kabliuką.“
Liberalė priminė, kad, kovodama už Lietuvą, 1993 m. tapo Europos, o 1995 m. – pasaulio mergaičių čempione. 1996 m., būdama vos trylikos, ji iškovojo teisę žaisti suaugusiųjų rinktinėje ir Lietuvai atstovavo pirmojoje šachmatų olimpiadoje.
Po to sekė dar 6 olimpiados ginant Lietuvos vardą. 2006-aisiais Jekaterinburge vykusiame pasaulio moterų čempionate nugalėjusi Rusijos atstovę, lietuvė laimėjo bronzą. 2011-aisiais ji iškovojo aukso medalį Sakartvele vykusiame Europos moterų čempionate.
„Mane yra kalbinę žaisti kitų šalių rinktinėse, tačiau to net nesvarsčiau, nuo pat pirmųjų tarptautinių varžybų dar vaikystėje supratau, kokia atsakomybė ir garbė yra žaisti už Lietuvą“, – pažymėjo politikė.
V.Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad šmeižtą apie ją platina tie, kas bene labiausiai piktinasi ir dėl paramos Ukrainai. „Manau, vertėtų apsispręst – ar esu bloga, nes padedu Ukrainai kiek galiu, ar bloga, nes prieš karą ir nebūdama politike žaidžiau Peterburge?“ – sarkazmo neslėpė ji.
Prie savo įrašo parlamento vadovė pridėjo nuotrauką, kurioje ji įamžinta 1995 m., tapusi pasaulio mergaičių čempione. Šalia jos matyti tuometis pasaulio čempionas rusas Anatolijus Karpovas, vėliau tapęs Valstybės Dūmos deputatu ir Kremliaus šalininku.
„Nors imk ir kurk naują sąmokslo teoriją…“, – vėl su ironija apibendrino V.Čmilytė-Nielsen.
Šia nuotrauka ji buvo pasidalijusi ir 2020 m. spalį, nuo įsimintinos pergalės praėjus ketvirčiui amžiaus.
Tą pačią dieną tas pats kadras pasirodė ir šachmatams skirtoje rusiškoje „Twitter“ paskyroje „Chess-news“. Po fotografija buvo išvardytos Brazilijoje vykusio mergaičių iki 12 metų čempionato nugalėtojos: V.Čmilytė, vengrė Anita Gara ir Jelena Dembo.
Nors pastarosios tėvai internete pristatomi (čia, čia) kaip sovietų ir tik vėliau – Izraelio šachmatininkai, ji pati taip pat gimė SSRS (Penzoje, dab. Rusija), nei J.Dembo, nei V.Čmilytė šiame įraše nepristatytos kaip kada nors atstovavusios Rusijai ar Sovietų Sąjungai. J.Dembo tuo metu gyveno Izraelyje, po poros metų persikraustė į Vengriją, netrukus – į Graikiją, kurios atstove pristatoma iki šiol.
Pavardė – „kamanė“
Galiausiai Seimo pirmininkė priminė, kad jos pavardė yra ukrainietiškos kilmės, Ukrainoje paplitusi, panašiai, kaip Lietuvoje Kazlauskai ar Petrauskai. „Čia manantiems, kad rašant pavardę ukrainietiškai (Čmil) ji atrodys rusiškiau“, – dar vieną ironišką komentarą parašė ji.
Tai patvirtina ir internete randama informacija. Į paieškos laukelį įvedus kirilica parašytą pavardę Чмиль, išmetamas ne vienas tinklalapis, kuriame nurodyta, kad pavardė – ukrainietiška.
Viktoras Čmilis, iš kurio politikė paveldėjo pavardę, gimė Šiauliuose kaip ir jo dukra. Jis yra buvęs būsimosios čempionės treneriu, bet iš pradžių buvo geriau žinomas kaip boksininkas, kartą net laimėjo Lietuvos jaunių bokso čempionatą sunkiojo svorio kategorijoje.
„Pavardės Čmil savininkai tikrai gali didžiuotis savo pavarde kaip Ukrainos istorijos, kultūros ir kalbos paminklu“, – rašoma šiame rusiškame tinklalapyje.
Mat nuo senų laikų slavai turi tradiciją suteikti žmogui ne tik krikšto vardą, bet ir pravardę. Jos ilgainiui tapo pavardžių pagrindu.
Tokias pravardes esą galima laikyti savotiška liaudies gyvenimo, tradicijų ir dvasinės kultūros enciklopedija. Jie aiškiai atspindi nacionalinį ukrainiečių charakterį.
Pavardė Čmil kildinama iš ukrainietiško slapyvardžio чмiль, kuris atitinka rusišką žodį шмель (kamanė, tiesa, ukrainietiškai ji vadinama kiek kitaip – джміль). Kamanė ukrainiečiams taip pat buvo darbštumo, kruopštumo ir taupumo simbolis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
