„Mes visi mirsim“
Internete platinamas pusvalandžio trukmės įrašas – pokalbis su medicinos mokslų daktaru Aleksandru Redko – per gerą savaitę spėjo sulaukti 5,1 tūkst. reakcijų ir bemaž 500 komentarų, juo pasidalinta 24 tūkst. kartų.
Socialiniuose tinkluose galima rasti ir kelių minučių trukmės ištraukų iš šio pokalbio. Jomis taip pat dalinosi tūkstančiai žmonių, dar daugiau kartų jos peržiūrėtos.
„Tiesiai šviesiai, aiškiai, nu kas dar neaišku???“ – retoriškai klausia vienas interviu savo paskyroje „Facebook“ paskelbęs vyras.
Ištrauka iš pokalbio pasidalinusi latvė prirašė: „Šis profesorius – jėga, mes visi mirsim dėl visiškų melų.“
Interviu su prierašu rusų kalba „Tik nepasiskiepijusiems! Pasiskiepijusiems nežiūrėti, jau vėlu“ buvo paskelbtas ir „YouTube“, bet netrukus pašalintas dėl klaidinančios informacijos.
A.Redko jau pokalbio pradžioje pareiškia besilankantis ligoninėse ir žinantis, kas ten dedasi, aiškina, esą pasiskiepijusieji nuo COVID-19 serga šia liga taip pat kaip nevakcinuoti žmonės. Profesorius primena, kad pirma jo disertacija buvo apie onkoimunologiją. Tačiau internete galima rasti informacijos tik apie disertaciją, kurioje analizuojama asmeninė ir visuomenės sveikata bei aplinkos kokybė.
Interviu metu nuskamba kelios tezės, kurios prieštarauja įvairių tyrimų rezultatams ir moksliniams duomenims.
Profesorius tikrai dirba medicinos srityje, bet yra aukščiausios kategorijos chirurgas, ne imunologas ar vakcinų specialistas.
A.Redko: „To viruso, kuris kažkada buvo, jau nebėra. To viruso, prieš kurį vakcinas kūrė, nebėra.“
Virusai yra neląstelinės sandaros gyvybės formos, negalinčios daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje. Jie gali užkrėsti bet kurį iš ląstelių sudarytą organizmą ir ląstelėse imti daugintis. Tuo metu virusas kartais šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau galimybių plisti jis turi, tuo aktyviau mutuoja.
Gyvūnus užkrečiantys virusai gali peršokti iš vienos rūšies į kitą, taip „sukurdami“ naują ligą. Jais gali užsikrėsti ir žmonės. Taip nutiko su sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS) – jis žmones greičiausiai pasiekė iš šikšnosparnių per civetas. Pirminis SARS-CoV-2 šaltinis, manoma, taip pat buvo gyvūnai.
Šiuo metu labiausiai paplitusi SARS-CoV-2 viruso delta atmaina nuo vadinamojo laukinio viruso, kuris 2019 m. pabaigoje ėmė plisti Kinijoje, skiriasi keliomis mutacijomis spyglio baltyme. Dėl šių pasikeitimų virusui lengviau prisijungti prie žmogaus organizmo ląstelių, dėl to – lengviau užkrėsti, „pabėgti“ nuo antikūnų.
Koronavirusas turi ir daugiau variantų, kurie vienas nuo kito skiriasi mutacijomis, taigi ir savybėmis, bet – dar tas pats virusas.
A.Redko: „Vakcinuotis būtina, <…> jei yra nemutuojantis virusas, jei vakcina gali padėti nuo to, kas yra aplink. Viruso, kuris kažkada buvo, jau nebėra. <…> Dabar yra delta, kokios tik norite atmainos, tai yra kas kita.“
Nors koronaviruso delta atmaina yra dukart užkrečiamesnė nei laukinis virusas ir lengviau „pabėga“ nuo antikūnų, vakcinos saugo ir nuo jos, visų pirma – nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos ir mirties.
Kai kurie tyrimai rodo, kad „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 96 proc., saugant nuo sunkios ligos užsikrėtus delta atmaina. Kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos efektyvumas – analogiškas, o „Johnson & Johnson“ – 85 proc. Čia galima rasti įvairių vakcinų palyginimą.
„The Wall Street Journal“ primena, kad pasiskiepiję žmonės gali užsikrėsti koronavirusu, nes vakcinos – kad ir kaip sumažina riziką sunkiai susirgti ar mirti – nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos.
Virusas toliau gali užkrėsti organizmą ir pradėti daugintis, taip sukeldamas ligą bei parodydamas liežuvį imuniniam atsakui. Todėl net pasiskiepijusieji raginami laikytis tokių pat saugumo priemonių, kokios buvo rekomenduojamos iki vakcinų.
Be to, blėsta ir vakcinų suteiktas atsparumas. Kaip tik todėl daug šalių, įskaitant Lietuvą, jau skiepija gyventojus trečiąja doze.
Mokslininkai teigia, kad daug kas šiuo atveju logiška. Tokių proveržio infekcijų daugės didėjant paskiepytų žmonių skaičiui. Juk paskiepijus 100 proc. žmonijos, kiekvienas užsikrėtimas būtų proveržio infekcija.
Jungtinėje Karalystėje daug tokių užsikrėtimų nulemia vaikai, kurie dar negali ar nespėjo pasiskiepyti.
Gripo virusui būdingos dažnos genetinės mutacijos, bet skiepai, kurie laikomi efektyviausia priemone, apsaugančia nuo ligos ir jos sukeliamų komplikacijų, kiekvienam ligų sezonui nekuriami iš naujo.
A.Redko: „Nėra pandemijos. Tam reikia epidemijos visose šalyse. Epidemijos nėra. Epidemijai reikia 5 proc. sergančiųjų vienu metu.“
Epidemija yra užkrečiama liga, paveikianti didelę dalį žmonių tam tikroje bendruomenėje, šalyje ar regione. Išplitusi daugelyje šalių ar net skirtinguose žemynuose, ji virsta pandemija.
Nors yra daug ligų, kuriomis serga milijonai žmonių (pavyzdžiui, vėžys), jos pandemijos nesukelia, nes nėra užkrečiamos ir lengvai perduodamos žmogaus žmogui.
Taip pat skaitykite: Profesorius išgąsdino tūkstančius: jo žodžiai dėl skiepų sergant vėžiu nėra tiesa
Istorijoje buvo ne viena pandemija, viena garsiausių – Juodosios mirties arba Maro pandemija, XIV a. nusinešusi, skirtingais duomenimis, 75-200 mln. gyvybių. Jau šiais laikais buvo kilusios tuberkuliozės, Ispaniškojo, Rusiškojo, Azijos ir Honkongo gripų, ŽIV/AIDS, SARS pandemijos.
Ne visomis šiomis ligomis sirgo po 5 proc. tam tikros visuomenės dalies. Štai JAV, skaičiuojama, ŽIV yra užsikrėtę apie 3,6 proc. žmonių.
A.Redko: „Ką jums siūlo, yra ne vakcina, tai yra adenovirusas-26, adenovirusas-5, ant kurio „uždėjo“ spyglio baltymus.“
Kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto ir Rusijos Gamalėjaus tyrimų instituto sukurtos vakcinos paremtos adenovirusu. Šis modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis, todėl nesukelia ligos. Bet kartu su šia vakcina patenka koronaviruso genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą ir sukuria imunitetą.
A.Redko: „Kodėl imunitetą apibrėžiate antikūnais? Kas jums sakė, kad daug antikūnų yra gerai? <…> Antikūnai susidaro, jei žmogus turi ląstelinę atmintį, jei veikia ląstelinis imunitetas.“
Anot profesoriaus, ląstelėse slypi informacija apie patogeną. Vėl susidūręs su infekcija, organizmas jį atsimena. „Galite neturėti antikūnų, bet turėti imunitetą“, – aiškino jis.
Internete jau kurį laiką platinama melagiena, esą antikūnai rodo tik ligą, o ne imunitetą ir net jį slopina. Tokia teorija sukurta remiantis pripažintų mokslininkų atradimais, bet juos klaidingai interpretuojant. Tai nėra tiesa – antikūnai yra vienas iš imuniteto komponentų, kitų neslopinantis, priešingai – padedantis sunaikinti virusą arba bakteriją.
Pagal funkciją sąlyginai skiriamos dvi imuniteto formos: humoralinis ir ląstelinis. Vieno tipo imunitetas kito neužgožia. Organizmą užpuolus ligos sukėlėjui, pirmasis imuniteto atsakas remiasi abiem komponentais.
A.Redko: „Tanzanijos karalius nustatė (virusą – red. past.) kiviuose, bananuose – visur, po to mirė.“
Šią istoriją profesorius atpasakojo netiksliai.
Dar pernai pavasarį internete ėmė sklisti įrašai, esą Tanzanijos prezidentas Johnas Magufuli (ši šalis turi prezidentą, ne karalių) testams dėl COVID-19 slapta nusiuntė ėminius iš vaisių, paukščių ir ožkų. Rezultatai esą buvo teigiami.
Šiais įrašais buvo bandoma įrodyti, esą testai rodo klaidingus rezultatus. Panašūs eksperimentai jau atlikti ne kartą: testuoti vaisiai, kola, jogurtas, putojantis vynas. Testai tikrai gali parodyti ligą, mat jie, naudojant ne žmonėms, kuriems yra skirti, yra sugadinami, be to, per tokius eksperimentus kartais naudojami ne pagal taisykles.
J.Magufuli iš tiesų pasakojo atlikęs tokį eksperimentą ir kritikavo testus atliekančios laboratorijos darbo kokybę. Tačiau savo žodžiams patvirtinti prezidentas nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, vaizdo įrašų, kaip ruošiami ir siunčiami ėminiai, ar rezultatų, tai jų patikrinti neįmanoma.
Šį pavasarį J.Magufuli mirė, kaip skelbta, nuo širdies ligos, nors dar prieš tai būta kalbų, esą jis užsikrėtė COVID-19. Beje, jau kone prieš metus sklido melagienos, esą jį pakirto širdies smūgis, bet ši žinia buvo per ankstyva.
Prezidentas garsėjo kaip COVID-19 skeptikas. Štai pernai politikas siūlė nuo šios ligos gydytis žolelių gėrimu iš Madagaskaro, vėliau – melstis, kad ji išnyktų. Netrukus po to J.Magufuli paskelbė, esą Tanzanijoje koronaviruso nebeliko, o jį įveikė maldos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
