Mėtė vakare
Lapelį su „informacija apie vakcinas nuo COVID-19“, bet labiau – sąmokslo teorijomis, paplitusiomis pandemijos metu, jaunas vyras rado savo pašto dėžutėje.
„Vakar (ketvirtadienį – red. past.) vakare pavedžiojęs šunis ir įėjęs prie lifto, pamačiau moteriškę, kažką mėtančią į namo pašto dėžutes, – pasakojo portalo 15min pašnekovas, prašęs išlaikyti jo anonimiškumą. – Dar nusistebėjau, kad 21 valanda, o dar reklamas nešioja…
Pagalvojau, kad pasiimsiu rytoj, nors lapelius mėčiusi moteriškė, kai užėjom, kiek sutriko. Šiandien, nuėjęs iki pašto dėžutės, jį ir radau.“
Tame pačiame name vilnietis turi ne vieną pašto dėžutę, ant kai kurių net užklijuotas užrašas „Nemesti reklamos“, bet lapelių buvo primėtyta visur.
Kitoje lapelio pusėje nurodyta daugiau nei dvi dešimtys tinklalapių – alternatyvių informacijos informacijos apie vakcinas šaltinių.
Daugelyje šių tinklalapių platinamos įvairios sąmokslo teorijos apie COVID-19 ir vakcinas nuo jos, skelbiama, esą pandemija buvo suplanuota, kalbama apie vakcinų pavojų, raginama ginti vaikus nuo šių skiepų ir pan.
Siūlo kliautis specialistais
SAM, susipažinusi su lapelio turiniu, įvertino lakoniškai – pasiūlė žmonėms vadovautis oficialia informacija.
„Ministerija rekomenduoja vakcinacijos klausimais pasikliauti gydytojų, ekspertų, sveikatos priežiūros įstaigų bei atsakingų institucijų teikiama informacija, taip pat atkreipti dėmesį į skleidžiamos informacijos šaltinius“, – nurodyta SAM atsakyme portalui 15min.
Vakcinos DNR nekeičia
Pirmiausia lapelyje pažymėta, kad skiepai nuo COVID-19 buvo sukurti mažiau nei per metus, nors įprastai šis procesas užtrunka bent dešimtmetį. Taip pat – kad kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinoms panaudota informacinės RNR technologija anksčiau naudota tik klinikiniuose bandymuose.
Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 išties buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką, nes viso pasaulio mokslininkai, epidemiologai, medikai, farmacijos kompanijos ir įvairių šalių vyriausybės sutelkė pajėgas bei investavo didžiulius pinigus.
Kai kurioms vakcinoms panaudota nauja iRNR technologija, bet ji tiriama jau beveik dešimtmečius (pavyzdžiui, jau seniai buvo aiškinamasi, ar padėtų gydant vėžį), tik anksčiau nebuvo naudota vakcinose.
Procesą paspartino įvairios aplinkybės: socialiniai tinklai padėjo greitai rasti tūkstančius savanorių bandymams, COVID-19 yra tokia užkrečiama ir paplitusi, kad buvo iškart matyti, ar vakcina padeda. Kai kurie procesai vyko tuo pačiu metu (pavyzdžiui, vakcinas pradėta gaminti dar prieš patvirtinimą, kad, jo sulaukus, būtų galima iškart gabenti perkančioms valstybėms).
Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, įvairios reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus. Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šios neužtruko patvirtinti vakcinas. Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs.
Taip pat rašoma, kad iRNR ir adenoviruso vektoriaus vakcinos skiriasi nuo kitų, nes jų veiklioji medžiaga yra ne nukenksmintas patogenas, o genetinė informacija, pagal kurią žmogaus ląstelės pačios pagamina viruso baltymą.
Yra paplitusi sąmokslo teorija, kad iRNR vakcinos keičia žmogaus DNR. Tai nėra tiesa – šios vakcinos neturi jokio sąlyčio su DNR ir nepakeičia paskiepytojo genomo. Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19
Kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina paremta modifikuotu šimpanzės adenovirusu. Šis modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Kartu su ja patenka koronaviruso genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą ir sukuria imunitetą.
Cituoja nepatikrintą informaciją
Toliau rašoma, esą Nepageidaujamo šalutinio vakcinų poveikio pranešimų sistemoje (Vaccine Adverse Event Reporting System, VAERS) ir analogiškoje Europos pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus duomenų bazėje „EudraVigilance“ užfiksuota dešimtys tūkstančių mirčių pasiskiepijus.
Šiuos duomenis reikia vertinti itin atsargiai – juos gali pateikti bet kas (Jungtinėse Valstijose dėl skiepo sugebėjo „pasiskųsti“ net komiksų ir filmo herojus milžinas Halkas). Tik įvertinę visą informaciją ir aplinkybes specialistai gali pasakyti, kiek viena ar kita reakcija, įskaitant ir mirtį, buvo nulemta būtent skiepų.
Mirčių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su vakcinomis, tikrai būta, tačiau ne tiek, kiek minima lapelyje.
Štai Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba nurodo, kad, nors nuo praėjusių metų gruodžio iki šio rugsėjo panašioje sistemoje pranešta apie 1 645 atvejus, kai žmonės mirė netrukus po skiepo, tačiau oficialiai žinomos 9 tokios mirtys ir tik penkiais atvejais buvo patvirtinta, kad vakcinos sukėlė tokius pokyčius organizme, kad gyvybė nutrūko.
„Dezinformacija sujaukia protus“
Tai – jau ne pirmas atvejis, kai panašiu būdu platinama klaidinanti informacija apie vakcinas nuo COVID-19.
Dar pavasarį nemažai vilniečių savo pašto dėžutėse rado raštą, kuriame buvo aiškinama, esą pandemija tėra manipuliavimo skaičiais ir žmonių sąmone, o ne tikro pavojingo užkrato rezultatas, o ši liga – tik sezoninis ir ne mirtinas susirgimas.
Kartu buvo raginama nesiskiepyti, kad nebūtų pakeista DNR, o informacijos apie situaciją siūlyta ieškoti ne žiniasklaidoje ir oficialiuose šaltiniuose, bet konspiracijos teorijas platinančiuose vaizdo įrašuose.
Apie raštą sužinojęs Seimo narys Justas Džiugelis iškart ėmė svarstyti, ar dėl tokios galimai organizuotos, sąmoningai sumaištį siekiančių sukelti asmenų įgyvendinamos kampanijos nereikėtų kreiptis į atsakingas institucijas.
Sulaukęs pranešimų, kad jau ne vienas žmogus Vilniuje gavo šį popierių, politikas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
„Panašu į neramią sielą, konspiracijos teorijų paveiktą“ – taip šį raštą įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, paklaustas, ar tarp eilučių galima įžvelgti tikslingą ir koordinuotą dezinformacijos kampaniją.
Anot pašnekovo, kurio interesai apima ir informacinius karus, tekste nėra kvietimo jungtis prie kokios grupės, protestuoti ar dar kaip organizuotis. „Bet simptomatiška, kai dezinformacija taip sujaukia protus“, – apibendrino jis.
