Pirmą kartą socialiniuose tinkluose teiginiai, esą PSO sprendimu besimptomiai pacientai nelaikomi sergančiais, pasirodė 2020 metų viduryje. Tuomet apie COVID-19 pandemiją buvo žinoma gerokai mažiau nei dabar.
Neatsargus pareiškimas
Gandų laviną apie tai, kad COVID-19 simptomų nejaučiantys asmenys ligos neplatina, pakurstė PSO atstovės Marijos Van Kerkhove’s neatsargus pareiškimas spaudos konferencijos metu.
Spaudos konferencijos metu ji pasakė, kad iš pandemijos apimtų šalių gaunama informacijos, esą bandant atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus paaiškėjo, kad simptomų nejaučiantys asmenys rečiau perduoda ligą.
„Remiantis mūsų turimais duomenimis, besimptomis asmuo iš tikrųjų rečiau perduoda ligą antram asmeniui“, – šis iš konteksto ištrauktas PSO atstovės pareiškimas akimirksniu išpopuliarėjo tarp pandemijos skeptikų.
Netrukus PSO atšaukė šį atstovės pareiškimą ir pateikė platesnį konteksto paaiškinimą specialiai tam surengtoje spaudos konferencijoje.
„Mums tikrai žinoma, kad koronaviruso simptomų nejaučiantys asmenys gali platinti virusą. Tai, apie ką aš kalbėjau vakar, tebuvo vos pora tyrimų, kurie buvo publikuoti, apie besimptomių atvejų kontaktų sekimą“, – spaudos konferencijos metu paaiškino mokslininkė.
Remiasi išgalvota PSO rekomendacija
Nepaisant mokslinių paaiškinimų, simptomų nejaučiantys pacientai dažnai tampa sąmokslo teorijų objektu.
Žaibiškai plintančioje melagienoje aiškinama, kad „PSO paskelbė, kad liga negali būti nustatyta, jei žmogus neturi atitinkamų simptomų“. Tai – melas.
PSO niekada nebuvo paskelbusi nieko panašaus. Priešingai – organizacijos platinamame informaciniame pranešime apie ligos plitimą akcentuojama, kad simptomų nejaučiantys asmenys taip pat gali užkrėsti kitus.
PSO pateikiamose rekomendacijų dėl COVID-19 pacientų izoliacijos trukmės apraše skelbiama, kad simptomų nejaučiantys pacientai, kurių COVID-19 testas yra teigiamas, turėtų izoliuotis ne mažiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Izoliacijos trukmė skaičiuojama nuo teigiamo testo dienos.
Siūlo neskaičiuoti
Melagienoje tvirtinama, kad atmetus visus simptomų nejaučiančius asmenis, pandemija išnyktų.
„Taigi – nėra sveikų žmonių, kurių PGR testo atsakymas būtų pozityvus. Todėl nebelieka tų baisių skaičių, kuriais jūs visą laiką esate bauginami. Visas šis išpūstas reikalas sugriūva kaip kortų namelis. Jeigu nustatyta, kad negali būti besimptomių Covid–19 nešiotojų, į tokią PSO rekomendaciją turi atsižvelgti visi valdantieji. Sveiki žmonės negali užkrėsti kitų, kaip kad negali būti besimptomio Covid-19 viruso perdavimo“, – aiškinama skleidžiamoje melagienoje.
Su tokiais pareiškimais nesutinka mokslininkai. „Harvard Health“ medicinos mokslo žurnalo publikacijoje akcentuojama, kad „infekuoti pacientai, nejaučiantys ligos simptomų, ar tie, kuriems simptomai dar nepasireiškė, net labiau platina ligą, nes vėliau imasi būtinų veiksmų plitimui užkirsti“.
Besimptomiai užkrato platintojai
„Sveiki žmonės negali užkrėsti kitų, kaip kad negali būti besimptomio Covid-19 viruso perdavimo“, – skelbiama platinamoje dezinformacijoje.
Mokslininkai paneigė šį mitą.
JAV medicinos asociacijos leidinys „Jama Network“ publikuoja mokslinę analizę, kurioje teigiama, kad net 59 proc. visų užsikrėtimų platinami besimptomių pacientų. Iš jų – vidutiniškai 35 proc. asmenų platina ligą dar iki pajaučiant pirmuosius simptomus, o 25 proc. užkrato skleidėjų išvis nejaučia jokių simptomų sirgdami.
Šio tyrimo išvados rodo, kad vien simptomus jaučiančių COVID-19 pacientų nustatymas ir izoliavimas nepadėtų sustabdyti ar bent kontroliuoti ligos plitimo.
Melagienas skleidžiantis gydytojas
Ši sąmokslo teorija, išversta ir pasidalinta daugiau nei 500 kartų, buvo sukurta Vokietijos mikrobiologijos profesoriaus Sucharit Bhakdi.
Jis jau spėjo išgarsėti socialiniuose tinkluose ir yra vienas dažniausiai koronaskeptikų cituojamų mokslininkų.
S.Bhakdi įsitikinimu, koronavirusas nekelia didelės grėsmės ir yra tiesiog įprastas gripas. Šį teiginį paneigė Pasaulio sveikatos organizacija.
Mokslo žurnale „The Lancet“ publikuoti gripo ir koronaviruso palyginimo rezultatai iškalbingi.
Į ligoninę patekusiems pacientams, sergantiems COVID-19, dažniau nei gripu sergantiems pacientams pasireiškė ūminis kvėpavimo nepakankamumas, plaučių embolija, septinis šokas ar hemoraginis insultas.
Pacientų, sergančių COVID-19, mirtingumas stacionare didesnis. Iš 89 530 pacientų, hospitalizuotų dėl koronaviruso, mirė 15 104, tai sudaro 16,9 proc. atvejų. Tuo tarpu iš 45 819 į ligonines paguldytų sergančiuoju gripu, šis skaičius siekė tik 2640 atvejus, tai yra 5,8 proc.
S.Bhakdi teigimu, „blogiausiu atveju“ Vokietijoje milijonui užsikrėtusių COVID-19 tektų 30 mirčių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
