Lygina su vištų liga
„Kad būtų aišku moksliškai: paskiepytieji, NE nepaskiepytieji skleidžia mutavusius variantus, – teigiama socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusiame įraše. – Taip yra dėl skiepijimo pandemijos metu silpnomis neutralizuojančiomis „vakcinomis“.
Tai atsitiko su daugeliu kitų „nesandarių“ (ne neutralizuojančių) vakcinų. Klasikinis pavyzdys – Mareko liga, kuria serga vištos.“
Paties įrašo, kurio autore nurodyta „Janci Lindsay, Ph.D.“ (filosofijos mokslų daktarė), kompanijos „Toxicology Support Services“ vadovė, jau nebėra, tačiau ekrano nuotrauka su visu tekstu toliau dalijamasi.
Jį galima rasti šioje, šioje, šioje ir šioje paskyrose įvairiuose socialiniuose tinkluose.
Socialiniuose tinkluose platinamame įraše J.Lindsay prašo „pasidalinti propaganda, kad tai „sukelia“ neskiepytieji, nes taip nėra, ir yra aiškiai apibrėžtas mechanizmas, kaip paskiepyti sukuria mutantus.“
Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19
Minėtos kompanijos, kurios vadove nurodyta J.Lindsay, tinklalapyje skelbiama, esą ji yra apsigynusi disertaciją biochemijos ir molekulinės biologijos srityje. Toliau pateiktas ilgas jos profesinių pasiekimų sąrašas.
Tačiau tai – jau ne pirmas kartas, kai ji platina melagienas. Naujienų agentūra AFP jau yra aprašiusi vaizdo įrašą, kuriame J.Lindsay prisistatanti moteris aiškina, esą vakcinos „sterilizuos visą kartą“.
Sąmokslo teorija, esą skiepai nuo COVID-19 sukelia nevaisingumą, yra viena populiariausių ir jau seniai paneigta.
Ligos ir vakcinos skirtingos
Panaši mintis, esą vakcinos skatina naujų viruso variantų atsiradimą, nuskamba ir šiame „YouTube“ patalpintame vaizdo įraše, kuris jau peržiūrėtas beveik 3,2 mln. kartų.
„Tie žmonės, kurie sako: „Už variantus atsakingi nepaskiepyti žmonės“, – kalba tinklalaidės vedėjas Joe Roganas. – Tiesą sakant, yra mokslinių dokumentų, kuriuose teigiama, jog aplinka, kurią sukuriame, kai tiek daug žmonių yra pasiskiepiję viruso nenužudančia vakcina, iš tikrųjų gali nulemti stipresnius virusus.“
Omikron atveju panašu, kad galėjo būti žmogus su nusilpusiu imunitetu, chroniška infekcija, bet pakankamu antikūnų spaudimu, kad ji bandytų apeiti naujai susidariusį imuninį atsaką.
Vienas „Twitter“ vartotojas pasidalijo nuoroda į straipsnį pavadinimu „Vakcinos skatina patogenus evoliucionuoti“. Pasak jo, šis tekstas, nors publikuotas gerokai prieš pandemiją, tariamai paaiškina, kaip skiepijimas nuo COVID-19 gali skatinti vakcinoms atsparių koronaviruso variantų atsiradimą.
Straipsnio autorė Melinda Wenner Moyer tokią išvadą atmetė. Mat jos darbas paremtas vadinamosios Mareko ligos, kuri kamuoja viščiukus ir jaunas vištas, tyrimu. Kaip tik šis susirgimas minimas J.Lindsay įraše.
Mareko liga yra užkrečiamas viščiukų susirgimas, kurį sukelia herpes virusai ir kuris lemia daug negalavimų, įskaitant vėžį. Dėl to vištininkystės sektorius daug metų patirdavo nuostolių. Yra sukurti skiepai nuo šios ligos, bet randama vis naujų ją sukeliančių virusų atmainų.
Ją tyrinėjusių mokslininkų spėjimu, viščiukai kitus užkrėsdavo dėl to, kad vakcina nesukurdavo pakankamo imuniteto. Nepaisant tokios ne visiškai veiksmingos vakcinos, ligos atvejų sumažėjo 99 proc.
Per vieną tyrimą, kurio ataskaita buvo paskelbta 2015 m., nustatyta, kad „skiepai nuo tam tikros ligos, neapsaugantys nuo perdavimo, gali sukurti sąlygas, kurios nulemia patogenų atmainų, sukeliančių sunkesnę nevakcinuotų šeimininkų ligą, atsiradimą“.
Tačiau šios išvados negalima automatiškai pritaikyti COVID-19 – tyrėjų akiratyje buvo ne žmonės, o vištos, ir buvo atidžiau žiūrima į herpes virusą, ne koronavirusą.
Anuomet paaiškėjo, kad nuo Mareko ligos paskiepyti viščiukai suaugę gyvena ilgiau, tačiau vakcinos neapsaugojo nuo ją sukeliančio viruso platinimo, todėl liga plito tarp paukščių, o virusas nekliudomas mutavo.
„Su COVID susijusios visiškai skirtingos vakcinos ir virusai, o biologiniai dalykai turi reikšmės,” – pažymėjo tyrimui vadovavęs Pensilvanijos valstijos universiteto biologijos profesorius Andrew Readas.
Virusams natūralu keistis
Teiginys, esą vakcinos skatina virusų mutaciją ir naujų variantų atsiradimą, neatitinka nei virusų vystymosi ciklo – naujos atmainos randasi jiems plintant ir dauginantis, nei COVID-19 chronologijos.
Virusai yra neląstelinės sandaros gyvybės forma, negalinti daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje. Jie gali užkrėsti bet kurį iš ląstelių sudarytą organizmą ir imti daugintis. Tuo metu virusai šiek tiek keičiasi.
Dauginantis RNR tipo virusui (kaip SARS-CoV-2) maždaug 10 tūkst. nukleotidų atsiranda po klaidą – mutaciją. Tai yra 100 tūkst. kartų daugiau nei būna žmogaus genome.
Priklausomai nuo vietos, kurioje viruso genetinėje medžiagoje vyksta, mutacijos gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, perdavimui ar pasekmėms (simptomai būna sunkesni ar lengvesni).
Kitaip tariant, šis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar žmonės yra pasiskiepiję nuo tam tikros ligos. Tačiau vakcinos užkrato plitimą pristabdo, tad jam sunkiau pakliūti pas naują šeimininką ir toliau keistis.
Nėra duomenų, kad pasiskiepiję žmonės koronavirusą platintų labiau už nepasiskiepijusius. Priešingai – tyrimai rodo, kad žmonės, užbaigę skiepijimosi nuo COVID-19 kursą, rečiau užkrečia kitus – net dar rečiau, nei galvota. Po vieno tyrimo paaiškėjo, kad pasiskiepijusiems žmonėms, užsikrėtus delta atmaina, tikimybė virusą perduoti aplinkiniams, kurie dar nevakcinuoti, sumažėja 63 proc.
Net platindami virusą pasiskiepiję žmonės perduoda mažiau užkrato (angl. viral load – taip vadinamas ne bendras susidaręs viruso kiekis, bet tas, kuris randamas kūno skysčiuose, pavyzdžiui, kraujyje, o COVID-19 atveju – nosiaryklėje ir gerklėje tam tikru metu).
Šiuo metu pasaulyje dominuojanti delta atmaina, anot Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro vyresniojo mokslininko dr. Amesho Adaljos, labiausiai plinta tarp nepasiskiepijusių žmonių.
Jis priminė, kad šis variantas atsirado šalyje, kur iki šiol pasiskiepiję mažiau nei 40 proc. gyventojų, – Indijoje. „Kuo labiau virusas plinta, tuo didesnė galimybė, kad atsiras naujų atmainų“, – paaiškino A.Adalja.
Atmainos – anksčiau už skiepus
Dar viena svarbi detalė – SARS-CoV-2 ėmė mutuoti prieš pradedant skiepyti žmones. Dr. Danielio B. Fagbuyi žodžiais, jei cituotas įspėjimas apie vakcinų ir viruso atmainų sąsają būtų teisingas, nebūtų atsiradę tiek variantų iki pradedant skiepyti žmones.
Pirmasis itin daug dėmesio sulaukęs variantas – B.1.1.7, vėliau pavadintas alfa, pirmą kartą pasirodė Jungtinėje Karalystėje (JK) pernai rugsėjį. Beta ir gama variantų anksčiausi žinomi atvejai buvo nustatyti Pietų Afrikos Respublikoje bei Brazilijoje pernai gegužę ir lapkritį.
Delta atmaina Indijoje itin sparčiai ėmė plisti pavasarį, bet pirmą kartą pastebėta dar pernai spalį.
Tik po to – gruodžio 8-ąją – JK pirmoji pasaulyje pradėjo skiepyti savo gyventojus po klinikinių tyrimų patvirtintomis vakcinomis.
Apie naujausią susirūpinimą keliančią atmainą – B.1.1.529, kuri iškart buvo pavadinta omikron, pranešta praėjus bemaž metams, kaip buvo pradėtas gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.
Genominį epidemiologą dr. Gytį Dudą neramina ne tik joje pastebėtų mutacijų skaičius – 32 vien spyglio baltyme, kuris leidžia virusui prisijungti prie žmogaus organizmo ląstelių, bet ir faktas, jog tai rodo, kad kažkur nebuvo atliekama pakankamai sekoskaitų bei pražiūrėti viruso pokyčiai.
Pasak mokslininko, tikėtina, kad daugiau mutacijų kartu galėjo atsirasti vieno paciento, kuris nesugebėjo įveikti užkrato, organizme.
„Omikron atveju panašu, kad galėjo būti žmogus su nusilpusiu imunitetu, chroniška infekcija, bet pakankamu antikūnų spaudimu, kad ji bandytų apeiti naujai susidariusį imuninį atsaką“, – portalui 15min kalbėjo G.Dudas.
Pašnekovas nupiešė tokį galimą scenarijų: žmogus užsikrėtė, reaguodamas į imuniteto spaudimą virusas vis atsitraukdavo, bet visai nedingo, tik jo kiekis sumažėdavo ir simptomai palengvėdavo. Kadangi virusas nedingo, jis po truputį toliau dauginosi ir mutavo. Panašiai esą galėjo atsirasti ir alfa atmaina.
Siūlo pavojingus vaistus
Savo įraše J.Lindsay taip pat pažymėjo, esą išeitis būtų liautis skiepyti ir tuos, kurie yra didelės rizikos grupėje bei kurie nėra, bet jaučia simptomus, gydyti „pigiais, saugiais ir efektyviais hidroksichlorokinu bei ivermektinu, kol viruso nebeliks“. Jos žodžiais, tai sustabdys viruso jungimąsi prie ląstelių, dauginimąsi ir perdavimą.
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo COVID-19: kada turėsime piliulę, kurią galėsime išgerti lyg tabletę nuo gripo?
Spėjimas, kad sergantiesiems COVID-19 gali padėti chlorokinas – vaistas maliarijai gydyti – jau paneigtas. Šią medžiagą vokiečių chemikai susintetino praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Mažiau toksiška jos versija hidrochlorokinas buvo išrasta 1946 m., vėliau taip pat patvirtinta kaip vaistas, pavyzdžiui, nuo reumatinio artrito.
Kadangi šie medikamentai turi antivirusinių ir imunitetą slopinančių savybių, pandemijos pradžioje mokslininkams atrodė, esą jie gali padėti ir sustabdyti koronaviruso dauginimąsi.
Ši teorija išpopuliarėjo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai aiškino naudojantis chlorokiną kaip prevencinę priemonę. Tačiau su beždžionėmis atlikti tyrimai parodė, kad jis šiuo atveju neveiksmingas. PSO nustojo tirti vaisto poveikį ir net įspėjo jo nenaudoti gydant COVID-19.
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams. Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus.
Taip pat skaitykite: Plinta melas, kad Japonija įveikė COVID-19 veterinariniais vaistais ...
Taip pat skaitykite: Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai ...
Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.
Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino kaip esą efektyvaus vaisto nuo koronaviruso, jo gamintojai išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
