Portalas 15min primena kai kurias iš socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pastebėtų melagienų.
Gyvas ir sveikas
Rusijos propagandininkai ėmė aktyviai skleisti gandus apie Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovą K.Budanovą. Esą jis po rimto sužeidimo per gegužės pabaigoje įvykdytą raketų smūgį gydomas Vokietijos klinikoje. Šie pranešimai neturi jokio pagrindo.
Buvo pateikta ir daugiau tikrovės neatitinkančių detalių apie jo sveikatos būklę: neva jis, sunkiai sužeistas, buvo išgabentas į Lenkiją, o iš ten specialiu JAV atsiųstu orlaiviu nuskraidintas į vieną Vokietijos klinikų, kur paniro į komą.
Tokią informaciją gydytojai tariamai nutekinę vokiečių žurnalui „Stern“.
Dabar Ukrainoje kuriamas specialus nemirtingų vadų būrys – Valerijus Zalužnas, aš, Stepanas Bandera, Simonas Petliūra, Ivanas Mazepa.
Prie dezinformacijos kampanijos prisijungė kone visi garsiausi propagandos skleidėjai, „karo korespondentai“ ir „Z“ kanalai. Jie vienbalsiai ir beveik identišku tekstu tvirtino, kad „K.Budanovas yra ištiktas komos“. Apie tai Rusijos visuomenę informavo Kremliui itin palanki naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Tačiau netrukus net ir Rusijos žiniasklaidoje ėmė rodytis žinutės, kad Vokietijos „Stern“ redakcija paneigė publikavusi tokią informaciją.
„Stern“ tokio pranešimo neskelbė“, – teigė leidinio atstovai ir jį pavadino akivaizdžia klastote, dar viena Rusijos propagandos skleidžiama apgaule.
Pastarasis žurnale paskelbtas straipsnis apie Ukrainos žvalgybos vadovą datuotas šių metų vasario 28 d.
Ukrainos naujienų portalas kyivpost.com netrukus paskelbė paties K.Budanovo reakciją į dezinformacijos kampaniją: „Dabar Ukrainoje kuriamas specialus nemirtingų vadų būrys – Valerijus Zalužnas, aš, Stepanas Bandera, Simonas Petliūra, Ivanas Mazepa.
Taip pat skaitykite: Rusai vieną po kito „laidoja“ Ukrainos aukščiausius pareigūnus, bet yla lenda iš maišo
Todėl rusai ir jų propagandininkai dar turės daug darbo nervingoje, isteriškoje aplinkoje.
Nemirtingųjų būrys ateis vidury nakties į Rusijos piliečių, norėjusių užgrobti Ukrainą, sapnus ir privers juos sapnuoti košmarus.“
Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova savo ruožtu socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė keletą nuotraukų iš K.Budanovo ir Japonijos ambasadoriaus Ukrainoje Matsudo Kuninori susitikimo. Po fotografijomis ji pažymėjo, kad tai – ne muliažas, visi gyvi ir sveiki.
Sėja paniką dėl donorystės
Atgimė diskusija dėl organų donorystės. Viename naujienų portale paskelbta nuomonės publikacija apie netrukus Seime žadamą svarstyti numanomo sutikimo modelį sukėlė panorusiųjų atsisakyti po mirties tapti donorais bangą.
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) specialistai ramina: nepaisant to, ar įstatymo pataisos bus priimtos, atsisakyti tapti donoru galima bet kuriuo metu.
Publikuotame tekste surinkti bene visi gajausi stereotipai apie organų donorystę. Teigiama, neva nesant draudimo išgabenti paaukotus organus į užsienį tai sudarys sąlygas juodosios rinkos sandoriams, organų donorystė prilyginama vakcinacijai nuo COVID-19, primenamas milijardierius Davidas Rockefeleris, kuriam neva buvo atlikta „nuo 6 iki 9 širdies persodinimo operacijų“.
Pastarasis teiginys tėra plačiai pasklidusi sąmokslo teorija, kurią paneigė „Snopes“ faktų tikrintojų komanda – turtuolis nepatyrė tiek širdies transplantacijų. Jo oficialioje biografijoje ar po mirties pasirodžiusiuose nekrologuose išvis neužsimenama apie širdies persodinimą.
Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 d.
„Žmogus, neparašęs nesutikimo būti donoru, automatiškai tampa potencialiu donoru, iš kurio, esant poreikiui, galima išsipjauti tai, ko daktarams tuo metu prireiks“, – tvirtinama portalo publikacijoje.
Taip pat skaitykite: Sėja paniką dėl organų donorystės: kas pasikeis priėmus numanomo sutikimo modelį?
Tai nėra tiesa. NTB pasirodžiusią informaciją apie „priverstinę donorystę“ vertina kaip klaidinančią ir informuoja, kad šalyje donorystės tvarka nesikeičia ir išlieka informuoto sutikimo donorystės modelis.
Gandai, esą nuo liepos 1 dienos įsigaliosianti nauja tvarka nulems tai, kad žmogus, be artimųjų sutikimo, automatiškai taps donoru, sukėlė panikos bangą, dėl kurios NTB užplūdo daugybė pageidaujančių atsisakyti tapti donorais.
„Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.
Tai noriu visiems pasakyti, kad nuo liepos pirmos dienos teisiniuose dokumentuose dėl pritarimo ar nepritarimo donorystei niekas nesikeičia ir šiais metais tikrai nesikeis“, – ramino Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė.
Plačiau skaitykite: Užkibo ant organų donorystės priešininkų kabliuko: jau ėmė teikti nesutikimus
Kiekvienas veiksnus asmuo, būdamas gyvas, dabar gali pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po savo mirties. Pasak NTB atstovų, tokia galimybė išliktų, jeigu Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui.
Numanomo sutikimo modelis nuo dabartinio informuoto sutikimo modelio skiriasi tuo, kad žmonėms nereikia pasirašyti jokio sutikimo norint po mirties tapti organų donoru. Visi laikomi potencialiais donorais, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškia to nenorintys.
Tačiau artimieji, net ir tais atvejais, kai žmogus yra pasirašęs donoro kortelę ir išreiškęs savo norą po mirties tapti donoru, gali pareikšti savo nesutikimą. Organų donorystės procesas tuomet nevyksta.
Praėjusiais metais potencialiais donorais tapo 117 žmonių (jiems buvo nustatyta smegenų mirtis ar negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas).
46 mirusiųjų artimieji pritarė donorystei ir jie tapo efektyviais donorais. 35 žmonių artimieji nepritarė donorystei ir organų donorystės procesas buvo sustabdytas.
Katastrofą apipynė mitais
Povandeninio laivo, kuriuo penki keleiviai leidosi į gelmes aplankyti „Titaniko“ nuolaužų, dingimas priminė šio legendinio transatlantinio garlaivio nuskendimą. Kartu – įvairias sąmokslo teorijas apie šią katastrofą, pavyzdžiui, kad laivo savininkas, milijonierius J.P.Morganas suplanavo ją, siekdamas atsikratyti keliais verslininkais, kurie oponavo JAV centrinės bankų sistemos – Federalinio rezervo (FED) – sukūrimui.
„Ar žinojote, kad kartu su „Titaniku“ į dugną krito ir turtingiausi pasaulio finansininkai, jie visi yra FED privačios centralizuotos bankininkystės sistemos priešininkai?
Juos pakvietė J.P.Morganas, „Titaniko“ savininkas, kuris pats atšaukė kelionę paskutinę minutę. Jau kitais metais ši privačios centrinės bankininkystės sistema, pasauliniai skolų spąstai, buvo įvesta be pasipriešinimo…“ – tokį įrašą paskelbė viena „Facebook“ vartotoja.
Legenda, esą amerikiečių finansininkas Johnas Pierpont’as Morganas turėjo motyvą nuskandinti „Titaniką“, nes juo plaukė trys įtakingi vyrai, oponavę jo idėjai centralizuoti bankų sistemą, pasakojama jau ne vienus metus.
Trys turtuoliai – Johnas Astoras, Isadoras Strausas ir Benjaminas Guggenheimas – iš tiesų žuvo vandenyno bangose, bet tai tebuvo atsitiktinumas. Pirmoji „Titaniko“, tuo metu – didžiausio keleivinio laivo – kelionė priviliojo daugybę turtingų žmonių.
Nesama įrodymų, kad ši trijulė oponavo J.P.Morgano idėjai sukurti Federalinę rezervų sistemą (FED) – pusiau valstybinę bankų sistemą, kuri atlieka JAV centrinio banko funkcijas. Priešingai, I.Strausas siūlymui pritarė (čia, čia), o kiti du nuomonės šiuo klausimu viešai net nebuvo pareiškę.
Laimingo atsitiktinumo dėka J.P.Morganas šių turtuolių ir savo laivo likimo išvengė. Nėra įrodymų, kad jis kelionėn ruošėsi ketindamas galiausiai jos atsisakyti. Taip pat tiksliai nežinoma, kad jį paskatino persigalvoti. Pagal vieną versiją, sušlubavo 74-erių verslininko sveikata.
Taip pat skaityktie: „Titaniko“ nepalieka ramybėje: priminė sąmokslo teoriją, esą katastrofa buvo suplanuota
Yra ir kita: amerikietis tuo metu ruošėsi didžiulę meno kolekciją pergabenti iš Anglijos ir Prancūzijos į Niujorko Metropoliteno meno muziejų. Bet sužinojo, kad JAV muitinės meno specialistas, pasiųstas į Londoną patikrinti siuntinius, netikėtai išvyko atgal. J.P.Morganui neliko nieko kito, kaip iškrauti kūrinius ir atidėti jų apžiūrą, kartu atšaukti ir savo plaukimą.
<...> nieko bendra su kokia nors kvaila sąmokslo teorija, susijusia su Federaliniu rezervu.
Taip pat melas, kad „Titanikas“ buvo nuskandintas tyčia. Tyrėjai sutaria, kad 1912 m. balandžio 14 d. naktį jis atsitrenkė į ledkalnį ir per kelias valandas žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių. Pagal vieną paaiškinimą, įgula apsigavo manydama, jog geras matomumas atviroje jūroje leis laiku pastebėti bet kokį pavojų. Teigiama, esą įgula padarė klaidų valdydama laivą, jis plaukęs netinkamu greičiu.
Vieno didžiausių šios katastrofos ekspertų, kelių knygų apie ją autoriaus George’o Behe žodžiais, susidūrimas su ledkalniu buvo tik nelaimingas nepalankių aplinkybių rezultatas ir „neturėjo nieko bendra su kokia nors kvaila sąmokslo teorija, susijusia su Federaliniu rezervu“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
