Nelaukė net laidotuvių
Kone kartu su naujienų portalų pranešimais apie etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės netektį internete pasirodė gandas apie jos mirties priežastį. Priminus, kad žinoma moteris buvo pasiskiepijusi nuo COVID-19, bandyta įteigti, esą ją pakirto būtent vakcina.
Tai nėra tiesa – televizijos ir radijo laidų vedėja gerus porą mėnesių gulėjo ligoninėje dėl, neoficialiomis žiniomis, ūmios ligos.
„Ji tiesiog tikėjo skiepais“, – iškart po pirmųjų žinučių apie Z.Kelmickaitę pakomentuota viename „Facebook“ puslapyje.
Greta pridėtos dviejų žinučių apie ją ekrano nuotraukos. Vienoje pranešta apie mirtį. Kitos antraštė skamba taip: „Dėl skiepų abejonių neturėjusi Zita Kelmickaitė: „Tikiu medicina, jaučiuosi saugi“.
Taip bandoma įteigti, tariamai mirties priežastimi tapo vakcina. Pastarasis tekstas buvo publikuotas dar 2021 m. rudenį, vadinasi, nuo pasiskiepijimo buvo praėję jau daugiau nei pusantrų metų.
Panašus įrašas tuo pačiu metu pasirodė ir aktoriaus Žilvino Trato paskyroje „Facebook“.
Taip pat skaitykite: Skiepų priešininkai vėl turi ką pasakyti, šį kartą – apie Zitos Kelmickaitės netektį.
Kad išvada apie tariamą Z.Kelmickaitės mirtį būtų įtikinamesnė, jis net išvedė paralelę tarp Z.Kelmickaitės ir stilistės, nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės.
Jaunos moters, jai artimų žmonių teigimu, gyvybę praėjusių metų pabaigoje nusinešė plaučių uždegimo komplikacijos. Bet socialinių tinklų vartotojai kaltę dėl mirties tuomet irgi vertė vakcinoms.
Taip pat skaitykite: Agnės Jagelavičiūtės mirtis sudomino ir užsieniečius: platina gandus apie priežastį.
Z.Kelmickaitės gyvybė užgeso Santaros klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje. Ligoninėje ji buvo gydoma nuo kovo vidurio, kai, vesdama tiesioginę radijo laidą, pasijuto prastai ir buvo išgabenta greitosios pagalbos medikų.
Žinutėje apie muzikologės netektį neužsiminta, kad jos gyvybę nusinešė kuri nors vakcina. Portalo Žmonės.lt žiniomis, moterį buvo užklupusi ūmi liga.
Pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į skiepus, įskaitant mirtis, registruoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
Nuo 2020-ųjų pabaigos, kai prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso, buvo gauti 35 pranešimai apie žmonių mirtis po vakcinacijos. Nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.
Net jei mirtis tikrai būtų susijusi su vakcina nuo COVID-19, tokių greitų išvadų oficialiai niekas nepaskelbtų. Kiekvienu atveju skiepų ir ĮNR, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas individualiai ir pagal tam tikrus kriterijus. Vien fakto, kad žmogus buvo pasiskiepijęs ir jį ištiko mirtis, nepakanka priežastiniam ryšiui pagrįsti.
Melagiena atėjo iš užsienio
Neseniai vykusios pratybos „Geležinis vilkas 2023-I“ tapo dezinformacijos kūrėjų taikiniu.
Iš pradžių angliškuose, vėliau – rusiškuose, galiausiai – ir lietuviškuose šaltiniuose pasirodžius melagienoms, esą pratybos buvo puolamosios, o mūsų šalies karo paramedikai verbuojami dirbti kitose šalyse, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas tokią informaciją paneigė, tačiau ši ir toliau plinta.
Gegužės 22-ąją prorusiškame tinklalapyje „The Duran“ pasirodė publikacija anglų kalba su antrašte „Kas vyksta prisidengus karinėmis pratybomis Lietuvoje“.
Joje svarstoma, kad Lietuva, prisidengdama „Geležinio vilko“ pratybomis, ruošia savo karius ir gydytojus dalyvavimui karinėse operacijose užsienyje. Įdomu tai, kad tai – vienintelis šio autoriaus parašytas tekstas svetainėje.
Publikacijoje tvirtinama, esą „Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija aktyviai verbuoja žmones, masiškai siųsdama elektroninius laiškus Lietuvos piliečiams, kviečiančius tarnauti karo medikais Lietuvos karo medicinos tarnyboje. Kviečiami asmenys, mokantys lenkų ir rusų arba ukrainiečių kalbas. Nurodoma, kad siuntimas vyks į užsienį“.
Kaip „įrodymas“ pateikiamas net suklastotas darbo skelbimas.
Autorius tvirtina, kad tokiu būdu Lietuvos kontingentas ruošiasi dalyvauti operacijoje Ukrainos, kuri nėra NATO narė, teritorijoje, o tai leistų užsienio kariams įžengti į Ukrainą nepažeidžiant tarptautinės teisės.
Kipre registruotas puslapis susijęs su Rusijos valstybine žiniasklaidos priemone RT. Čia nuolat skalbiama dezinformacija ir melagienos, rengiant publikacijas remiamasi abejotinais šaltiniais, faktai netikrinami, o kartais net atvirai meluojama skaitytojams.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai pastebėjo, kad jau kitą dieną šią melagieną pakartojo puslapis anglų kalba „Daily Kos“, vėliau – puslapis rusų kalba „Novosti VPK“ ( rus.„Новости ВПК“).
Tuo pačiu metu žinutę apie neva Ukrainon planuojamus siųsti paramedikus ėmė platinti melagienas nuolat skleidžiantys lietuviški tinklalapiai.
Pranešimai buvo papildyti suklastotu Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, kuriame įkeltas mėgėjiškai redaguotas skelbimas, kviečiantis tarnybai karo medikų gretose Lenkijoje.
Niekas nesprogo, rinkos vis tiek pajuto
Prieš savaitę internete išplito nuotrauka, tariamai rodanti, kad netoli JAV Gynybos departamento nugriaudėjo sprogimas. Nieko panašaus nebuvo – kadrą kažkas sukūrė pasitelkęs dirbtinį intelektą naudojančią programą. Nors ne tik ugniagesiai, bet ir patys internautai suskubo neigti „karštą naujieną“, akcijų birža suspėjo sureaguoti į nerimą dėl saugumo.
Fotografijoje, kuria socialiniuose tinkluose imta aktyviai dalintis praėjusio pirmadienio rytą JAV laiku, matyti tvora aptvertas baltas visuomeninės paskirties daugiaaukštis pastatas. Pirmame plane į viršų kyla juodų dūmų stulpas, matyti tarytum raudoni liepsnos liežuviai.
„SVARBI NAUJIENA: sprogimas prie Pentagono“, – toks komentaras palydėjo vaizdą šiose paskyrose (čia, čia).
Netrukus vaizdas sulaukė dėmesio ir Rusijoje. Apie incidentą pranešė ir propagandinė televizija RT. Daugelyje rusiškų tinklalapių pranešimų buvo skelbiama ta pati informacija: liudininkai dalijasi nuotraukomis, kas atsitiko, neaišku, patvirtinimų nėra.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis intelektas vėl apgaudinėja: į „sprogimą“ prie Pentagono sureagavo ir biržos.
Iš tiesų taip ir buvo – prie Pentagono niekas nesprogo, todėl negalėjo būti nei liudininkų, nei patvirtinimų. Fotografijos autorius – ne liudininkas, o dirbtiniu intelektu paremta redagavimo programa. Tai galima pastebėti atidžiau patyrinėjus patį kadrą – ne viena detalė rodė, kad vaizdas nėra natūralus.
Dėmesį į tai atkreipė tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ žurnalistas Nickas Watersas. Jis pasigedo ir daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašų iš įvykio vietos.
Dar daugiau – statinys, šalia kurio matyti dūmų stulpas, net nepanašus į Pentagoną. Ant jo stogo matyti trikampė struktūra, kurios neturi nė vienas Gynybos departamento pastato fasadas.
Gynybos departamento atstovai ir ir ugniagesiai paneigė įrašus apie netoliese gegužės 22-osios rytą tariamai įvykusį sprogimą.
Įrašai apie tariamą sprogimą būtų likę eiline melagiena, jei dėmesio į juos nebūtų atkreipę prekiaujantieji akcijomis biržoje. Tai buvo bene pirmas atvejis, kai dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, akimirksniu ėmęs plisti už JAV ribų, sukėlė tiek sumaišties, kad išjudintų akcijų rinkas.
Nors melagiena buvo iškart paneigta, tiek laiko užteko, kad akcijų rinkos krestelėtų. Naujienų agentūros AP teigimu, S&P 500 akcijų rinkos indeksas trumpam buvo nusmukęs 0,3 proc. punkto.
Investuotojai sureagavo taip, kaip būna į rinką atėjus baimei. JAV iždo obligacijų ir aukso kainos trumpam ėmė kilti, o tai rodė, kad investuotojai ieškojo saugesnės vietos savo pinigams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
