Portalas 15min apžvelgia kai kurias iš socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pastebėtų melagienų.
Gabrielius Landsbergis su rusais nesiderėjo
Prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje melagienų taikiniu tapo užsienio reikalų ministras G.Landsbergis. Greta ministerijos pamačius automobilį rusiškais numeriais, imta tvirtinti, neva jis „paslapčia dėl kažko tariasi“ su rusais.
Tačiau „įrodymai“ pasitaikė silpnoki, mat parkuotis prie pastato nedraudžiama niekam.
„Ką Landsberg'iukas derino Užsienio ministerijoje su rusais? Mersedesas, rusiški numeriai, tamsinti juodi langai ir šalia URM“, – tokį klausimą iškėlė vienas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.
Tokia prielaida yra gerokai pritempta.
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė, komentuodama vaizdo įrašą, pabrėžė, kad automobilių parkavimo vietos prie ministerijos pagrindinio įėjimo priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
Taip pat skaitykite: Melagienų taikiniu tapo G.Landsbergis: tvirtina, kad slapta derėjosi su rusais
„Esantis kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“ nedraudžia pastatyti automobilio su ne diplomatiniais numeriais“, – pridūrė pašnekovė.
Jos žodžiais, G.Landsbergis su Rusijos piliečiais – opozicijos atstovais – pastarąjį kartą Lietuvoje susitiko gegužės 27 d. devintajame Vilniaus Rusijos forume.
Butas pirktas anksčiau
Naujienų portalai sumirgėjo antraštėmis, sudarančiomis įspūdį, kad visuomenininkas, televizijos laidų vedėjas A.Tapinas ką tik įsigijo būstą Nidoje. Šią žinutę netrukus pasigavę socialinių tinklų vartotojai ėmė sieti pirkinį su įvairiomis lėšų, skirtų Ukrainai paremti, rinkimo akcijomis.
Bet tai nėra tiesa – šis nekilnojamasis turtas Nidoje buvo įsigytas gerokai anksčiau nei vyko akcija „Radarom“ ir niekuo nesusijęs su aukomis Ukrainai.
Ši melagiena gimė greičiausiai iš vieną pramoginę laidą anonsuojančio pranešimo spaudai. Jame buvo pasakojama apie A.Tapino vasaros veiklą Nidos pajūryje, rašomą naują knygą, „Laisvės TV“ inicijuotus projektus.
Užsiminta ir apie tai, kad visuomenininkas Nidoje įsigijo būstą, tačiau nepatikslinta, kada tai įvyko.
Pranešimo spaudai antraštė skambėjo taip: „Vasaromis sostinę į pajūrį iškeitęs A.Tapinas vėl ruošiasi stoti už DJ pulto: „Tai yra tas vakarėlis, kai tikrai gali durniuoti“.
Bet portalai pasirinko ir skaitytojus galbūt labiau masinančias antraštes, kuriose buvo akcentuojamas A.Tapino kartu su drauge kurorte įsigytas butas.
Tokiu būdu tiems, kurie skaito tik antraštes, galėjo susidaryti įspūdis, kad pirkinys yra naujas, o tai jau pakurstė apkalbų laviną.
Panaši antraštė pasirodė ir portale 15min, tačiau vėliau pranešimą išplatinusios agentūros prašymu ir ji, ir įrašai 15min paskyroje „Facebook“ buvo pakeisti. Redakcija pripažino, jog pasirinkta antraštė galėjo sukelti klaidinantį įspūdį, kad būstas įsigytas pastaruoju metu.
Taip pat skaitykite: Antraštės įžiebė apkalbų apie A.Tapiną bangą: butą Nidoje pirko prieš trejus metus
Interneto troliai vienas po kito ėmė gretinti A.Tapino raginimus aukoti Ukrainai paramos akcijoje „Radarom“ su straipsnių antraštėmis, taip užsimindami, o kartais ir atvirai šmeižikiškai tvirtindami, kad besiginančiai šaliai surinkti pinigai nusėdo nežinia kur. Tačiau tai nėra tiesa.
Susisiekus su visuomenininku, šis tokius kaltinimus pavadino kliedesiais. Jis pridūrė, kad akcijoje dalyvavo tik kaip ragintojas aukoti, o visos surinktos lėšos keliavo tiesiai į pagalba Ukrainai užsiimančios organizacijos „Blue/Yellow“ sąskaitą.
„Dar papildykite mano komentarą, kad butas įsigytas prieš trejus metus“, – pridūrė „Laisvės TV“ įkūrėjas.
Organizacijos „Blue/Yellow“ atstovas žiniasklaidai Karolis Žukauskas savo ruožtu pasmerkė gandus apie netinkamą lėšų panaudojimą.
„Visi akcijos „Radarom“ pinigai keliavo į „Blue/Yellow“ sąskaitą, už juos buvo nupirkta 16 radarų ir nulis butų, – 15min sakė jis. – Nė vienas euras negalėjo ir negali būti išleistas ne pagal paskirtį.
Aš šį puolimą prieš A.Tapiną vertinu kaip eilinę dezinformacijos kampaniją, kurios itin suaktyvėjo prieš NATO viršūnių susitikimą.“
Prancūzija interneto neišjungė
Internete pasirodė dokumentų ir straipsnių, įspėjančių, esą po paauglio nušovimo kilusių neramumų metu Prancūzijoje išjungiamas internetas. Ryšys neva bus apribotas tam tikrose vietose ir tam tikru metu.
Išplitęs raštas buvo suklastotas, o straipsniai melagingi. Nei Vidaus reikalų ministerija, nei prezidentas Emmanuelis Macronas nieko panašaus neskelbė, nors pastarasis ir kritikavo socialinių platformų indelį protestų metu.
Praėjus maždaug savaitei nuo riaušių, kurias sukėlė jauno vairuotojo mirtis nuo policininko paleistos kulkos, viename lietuviškame tinklalapyje pasirodė žinia, kad Prancūzijoje tam tikrose vietovėse išjungiamas internetas. Šį žingsnį neva pasiūlęs prezidentas.
Taip pat skaitykite: Prancūzija per riaušes interneto neišjungė: melagiena paremta suklastotu raštu
Tokiu būdu esą bandoma sustabdyti socialinės žiniasklaidos naudojimą organizuojant neteisėtus veiksmus ir kurstant smurtą. Anot policijos, šis draudimas skirtas piliečių gyvybei ir turtui apsaugoti.
Publikacija papildyta ir tariamais pranešimais spaudai apie tai. Prancūziškai surašytame tekste matyti Vidaus reikalų ministerijos ženklas, adresas ir kita kontaktinė informacija.
Vidaus reikalų ministerija liepos 2 d. savo paskyroje „Twitter“ paskelbė atsakymą, kuriuo paneigė šiuos teiginius ir įspėjo saugotis melagienų.
Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė įrašą, kuriame ant padirbto dokumento matomas didelis ženklas „SUKLASTOTAS“ (angl. „FAKE“).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.