Gąsdina radiacija
Praėjusią savaitę interneto vartotojai iš Lietuvos platino kelis skirtingus gandus, susijusius su padidėjusiu radiacijos lygiu.
Kai kurie dalijosi jokiais įrodymais nepagrįstais pranešimais, neva Ukrainoje sprogo sodrinto urano saugykla, todėl esą kyla radiacijos lygis, ji galinti pasiekti ir Baltijos šalis.
Vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė keletą sprogimo nuotraukų. „Ukrainoje sprogimas, sodrintas uranas išlėkė į orą, saugokit sveikatą, visko čia bus dar“, – pakomentavo jis.
Tomis pačiomis nuotraukomis pasidalijusi „Facebook“ vartotoja pridėjo ir Lietuvos, Baltarusijos bei Ukrainos žemėlapį. Jame rusiškai parašyta: „Skubiai! Saugokite save. Švelnus radioaktyvus vėjelis iš Chmelnyckio tiesiai į Lietuvą…“
„Kodėl pas mus tylima!? – retoriškai klausė moteris. – Juk Ukraina tai netoli, debesys slenka link mūsų ir dar plius lietus...
P. S. Klausimas – kuo mūsų valdžia skiriasi nuo buvusios Tarybų Sąjungos!? Ogi niekuo… Sprogo Černobylis, ana valdžia tylėjo. Dabar tyli mūsų.“
Dar viena „Facebook“ vartotoja paskelbė, esą „oficialus radiacinio fono monitoringo puslapis pakibęs“ ir negalima patikrinti, „ar kartais ne britų nuskurdino urano sviediniai, padovanoti Ukrainai prieš kelias dienas, sprogo Chmelnyckio rajone“.
Todėl ji pasiūlė naudotis baltarusių tinklalapiu, kuris fiksuoja artimiausią nuo sprogimo tašką. „Leistina norma yra iki 0,3 µSv/h (mikrosivertai per valandą). O tame taške šiandien ryte jau 0,46“, – praėjusį antradienį rašė ji.
Ši informacija klaidina. Sveikatos fizikos draugijos teigimu, 10 milisivertų (mSv) yra saugus radiacijos lygis – nesitikima pastebimo poveikio sveikatai. 100 mSv, net gauti per trumpą laiką, taip pat laikomi saugiu radiacijos lygiu, nors tikimybė susirgti vėžiu gali labai nežymiai padidėti.
Taip pat skaitykite: Sprogimo Ukrainoje banga atsirito iki Lietuvos: gąsdina neva gresiančia radiacija.
Iš tiesų jokia toksiškų medžiagų saugykla nesprogo. Nuotraukose matomas didžiulis sprogimas įvyko Chmelnyckio srityje (Vakarų Ukraina) gegužės 13-osios rytą.
Vienas bene daugiausia dėmesio susilaukęs vaizdo įrašas, kuriame matomas sprogimas, buvo paskelbtas tą pačią dieną.
„Remiantis informacija, Chmelnyckio amunicijos sandėlyje sunaikintos amunicijos vertė yra apie 500 mln. dolerių“, – teigiama įraše.
Nemažai vaizdo ir rašytinės medžiagos apie šį įvykį galima rasti populiariame „Telegram“ kanale pavadinimu „Donbas_Operativniy“, kuriame kiekvieną dieną pranešamos naujienos apie karą Ukrainoje.
Pasak šių pranešimų, dėl sprogimo regione buvo apribotas eismas, uždaryti keliai, traukiniai buvo priversti važiuoti aplinkkeliais. Išdužo gyvenamųjų namų langai, buvo apgriautos mokslo, sveikatos įstaigos. Būta ir nukentėjusiųjų.
Ir iš Kyjivo, ir iš Maskvos oficialių komentarų apie šį sprogimą buvo mažai. Dėl to didžiulio sprogimo vaizdai pakurstė spekuliacijas socialiniuose tinkluose ir atgaivino istorijas apie sodrinto urano sviedinius.
Taip pat skaitykite: V.Putinas pasipiktino, bet ar tikrai JK tiekia Ukrainai branduolinį ginklą?
Chmelnyckio miestą didžiulis sprogimas sudrebino, kai Rusija pasiuntė daugiau nei 20 dronų į kariuomenės bunkerį. Per jį buvo sužeista dešimtys žmonių. Panašu, kad bandyta taikyti į šaudmenų saugyklas, esančias šioje teritorijoje.
Keturi dronai pataikė į kariuomenės objektą ir sukėlė sprogimą, kuris apgadino ir šalia esančius pastatus. Likusius dronus numušė oro gynyba.
Taip pat skaitykite: Nauja melagiena: skelbia apie dalį Lenkijos uždengusį radioaktyvų debesį.
Puslapis, kuriame galima patikrinti esamą radiacijos stiprumą regione, rodo, kad Chmelnyckio srityje ji yra normalaus lygio. Rodiklis rodo 120 nanosivertus per valandą. Tokio stiprumo radiacija yra visiškai saugi.
Beje, po sprogimo praėjus kelioms dienoms Lietuvos informacinėje erdvėje ėmė plisti dezinformacija, neva radioaktyvus debesis jau „uždengė Lenkijos Liublino vaivadiją“ ir toliau juda į vakarus. Ir šios šalies, ir Lietuvos atstovai tokius gandus paneigė ir paragino gyventojus nepasiduoti panikai be reikalo.
„Nebuvo jokio radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką ir radiacinis fonas nėra pakitęs, – portalui 15min komentavo Radiacinės saugos centro avarijų valdymo ir mokymų skyriaus vedėjas Paulius Ruželė. – Jokių grėsmių, susijusių su spinduliuotės padidėjimu, aplinkoje tikrai nėra“.
Skleidžia abejones dėl NATO renginio
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas pastebimai suaktyvino propagandininkų veiklą. Vienas tokių pavyzdžių – socialiniuose tinkluose vykdoma informacinė ataka: tvirtinama, neva Aljanso vadai pareiškė nepasitikintys „Litexpo“ parodų rūmų atliekamu darbu, dėl to viršūnių susitikimą sieks perkelti į Kauną ar Rygą.
Žinutės apie tai, kad Lietuva tariamai nesugeba surengti NATO viršūnių susitikimo, pasirodė „Facebook“ socialiniuose tinkluose ir kai kuriose Rusijos pokalbių svetainėse.
Į tai suskubo sureaguoti Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ atstovai. Jie paneigė plintančią dezinformaciją ir patikino, kad pasirengimas NATO viršūnių susitikimui liepos 11–12 d. vyksta pagal planą.
Lietuvos kariuomenė 15min pateiktame komentare ragino visuomenę išlikti atidžią, mat dezinformacijos artėjant susitikimui tikimasi sulaukti dar daugiau.
„Kaip jau anksčiau esame įspėję Lietuvos visuomenę, informacinės grėsmės išlieka. Priešiški veikėjai sieks sukurti ar išnaudoti įvairią informaciją ir incidentus apie šį susitikimą.
Manipuliacijos informacija, faktų iškraipymai, gandai, etikečių klijavimas ir kitokios technikos gali būti panaudotos bet kokios faktinės informacijos iškraipymui ir klaidingo suvokimo formavimui.
Tai daroma siekiant sukelti visuomenės pasipiktinimą NATO viršūnių susitikimo organizavimu ir tikslais, trikdyti susitikimo eigą, didinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis bei NATO sąjungininkais.
Taip pat skaitykite: Prieš NATO susitikimą – informacinė ataka: tvirtina, kad Vilniumi nebepasitikima.
Šiuo metu pastebimi tik pavieniai informaciniai incidentai rusiškuose kanaluose.
Prašome jūsų ir toliau išlikti kritiškais, vadovautis atsakinga, tik oficialiuose šaltiniuose pateikiama informacija“.
George’as Sorosas: esu gyvas
Prieš savaitę internetą apskriejo naujiena – širdies smūgis tariamai pakirto JAV finansininką, verslininką, filantropą George’ą Sorosą. Viešumoje ne tik nebuvo tokių pranešimų, bet ir jis pats paneigė tokius gandus, paskelbdamas esąs gyvas ir sveikas.
Ši melagiena plito įvairiuose socialiniuose tinkluose, susirašinėjimų programėlėse ir kitur internete, pavyzdžiui, „Telegram“, „Twitter“. Į ją dėmesį atkreipė ir lietuviai. Apie mirtį suskubusi pranešti „Facebook“ vartotoja netrukus turėjo papildyti savo įrašą sakiniu, kad skelbė melagingą informaciją.
Viename pirmųjų įrašų su žinia apie tariamą mirtį buvo paminėtas „Twitter“ puslapis „Politics For All Ireland“. Tačiau taip pavadintoje šio socialinio tinklo paskyroje nieko panašaus neskelbiama – pastarasis įrašas buvo paliktas vasarį.
Galima daryti prielaidą, kad „naujiena“ netrukus buvo pašalinta arba jos visai nebuvo – kažkas nusprendė paskyrą nurodyti kaip šaltinį, o kiti tą pačią informaciją platina nepatikrintą jos autentiškumo.
Žinia apie filantropo netektį yra melaginga. Paprasčiausias būdas tuo įsitikinti – susirasti puslapį apie G.Sorosą interneto enciklopedijoje „Wikipedia“. Nors tai nėra geriausias informacijos šaltinis, apie tokių žinomų ir įtakingų žmonių mirtis paprastai pranešama ne tik greitai, bet ir remiantis patikimais šaltiniais – žinomų žiniasklaidos priemonių, velionio artimųjų pateikta informacija ar pan.
„Wikipedia“ straipsnyje apie milijardierių pirmadienį iki pat vėlyvo vakaro buvo nurodyta tik jo gimimo data – 1930 m. rugpjūčio 12 d. Kaip ir žinomos enciklopedijos „Britannica“ tinklalapyje. Nei ten, nei ten nė žodžiu neužsimenama apie mirtį.
Nieko apie tai pirmadienį priešpiet, kai internete plito melagiena, neskelbė ir didžiosios tarptautinės žiniasklaidos priemonės. Paieškos internete rezultatas buvo toks pat – „Google“ suvedus angliškus žodžius „Soros died“ („Sorošas mirė“), išmetami tik straipsniai, kuriuose šis gandas jau paneigtas.
Milijardierius yra toks daugelyje šalių žinomas ir įtakingas žmogus, kad apie jo mirtį neabejotinai praneštų ne tik įvairių valstybių, bet ir tarptautinės žiniasklaidos priemonės.
Taip pat skaitykite: Vėl pranešta apie George’o Soroso „mirtį“: kaip sureagavo pats milijardierius?
G.Sorosas pirmadienį popiet, praėjus vos kelioms valandoms po melo plitimo internete pradžios, savo oficialioje paskyroje „Twitter“ jį paneigė.
„Gandai, kad aš patyriau širdies smūgį, yra visiškas melas. Esu gyvas ir sveikas“, – parašė jis.
Tai – jau ne pirmas kartas, kai milijardierius tariamai iškeliavo Anapilin. Tokią žinutę dar 2013 m. neplanuotai buvo paskelbusi net naujienų agentūra „Reuters“. Po pusvalandžio tekstas buvo pašalintas, naujienų agentūra pripažino savo klaidą.
Dėl didžiulio turto, kuris dabar vertinamas 6,7 mlrd. dolerių, paramos įvairiems procesams ir organizacijoms milijardierius yra vienas dažniausių įvairių sąmokslo teorijų (čia, čia) herojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
