Gandų platintoja ESBO nedirbo
Propagandininkų naratyvas apie ukrainiečių tariamai grobiamus ir vėliau juodojoje rinkoje organams parduodamus rusakalbių šeimų vaikus nedingsta.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtoja apsimetusi rusė paskleidė melų apie Ukrainoje neva veikiančias slaptas laboratorijas, kuriose buvo rasta vaikų organų ir kūnų. Tačiau visa tai, kaip ir tariamos moters pareigos organizacijoje, yra faktais nepagrįstos melagienos.
Taip pat skaitykite: ESBO stebėtoja apsimetusi rusė prakalbo apie organams parduodamus ukrainiečių vaikus
Jos atkeliavo ir iki Lietuvos. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje išverstoje žinutėje pažerta melagingos informacijos apie tariamai Ukrainoje taikomas nusikalstamas organų donorystės schemas ir net apie filantropo George'o Soroso tariamas transplantacijas.
Kartu platinamas ir trumpas vaizdo įrašas, kuriame neva buvusi ESBO stebėtoja Vera Vajman rusų kalba pasakoja, kad Ukrainoje veikė slaptos laboratorijos, kur tariamai buvo išimami vaikų organai.
Tuo esą užsiėmė nacionalinės gynybos batalionai, gaudavę už tai pinigus, o vaikų organai buvo „siunčiami į užsienį, įforminant siuntinius kaip grūdų eksportą“.
Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas – ištrauka iš Rusijos propagandinio dokumentinio filmo. Jį išplatino „Telegram“ kanalas „Rossija eto ja“ (liet. „Rusija – tai aš“).
Vera Vajman (rašoma Вера Вайиман arba Вайман), remiantis informacija jos paskyroje Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“, kilusi iš Vladivostoko ir anksčiau vadinosi Vera Nikulina (Никулина).
Ji turi ilgą darbo Rusijos valdžios institucijose istoriją. ESBO interneto svetainėje nėra jokių nuorodų apie Verą Nikuliną (Vajman) ar jos nuotraukų.
Apie Ukrainoje neva grobiamus organams vaikus moteris pasakojo ir 2022 m. liepą publikuotame interviu Rusijos portalui Deita.ru (kuris esą saugumo sumetimais pakeitė jos vardą į Mira Vajman).
Pašnekovė prisiminė pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis kartu su grupe savanorių gavusi įsakymą organizuoti vaikų ir moterų evakuaciją.
Praeityje Ukrainoje vyko dvi ESBO misijos – specialioji stebėtojų misija ir misija, globojama ESBO projektų koordinatoriaus, kuri padėjo Ukrainos institucijoms vykdyti reformas. Šių misijų dokumentuose neminima nei V.Nikulina, nei V.Vajman.
ESBO archyve ir kitose organizacijos interneto svetainės dalyse nėra jokių įrašų apie tariamas laboratorijas ar prekybą vaikų organais Ukrainoje. Panašios informacijos negalima rasti ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose.
Ukrainos valdžios atstovai vaikų grobimus ir išgabenimą į Rusijos teritoriją vadina nusikaltimu žmogiškumui.
Tarptautinis baudžiamasis teismas šių metų kovą išdavė arešto orderį Rusijos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai ir prezidentui Vladimirui Putinui dėl vaikų grobimo.
Kaip skelbia teismas, pastarasis gali būti atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Ar tikrai sprogo granata, neaišku
Rusiškuose tinklalapiuose ir socialinių tinklų paskyrose išplito propagandinis vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuota, kaip Ukrainos karys meta granatą į saviškius, atsisakiusius vykdyti įsakymą užimti pozicijas fronte.
Bet vienintelis to patvirtinimas – ukrainietiškai už kadro išsakyti grasinimai, o kur ir kada tai vyko, ar tai tikrai minimo kariuomenės padalinio kariai ir ar išvis kas nors nukentėjo, neaišku, mat jokių patvirtinančių detalių nematyti.
Įrašą pirmadienį ryte paskelbė žinomas propagandos skleidėjas Andrejus Rudenko savo kanale susirašinėjimų programėlėje „Telegram“.
„Vienas bendražygis iš 59-osios brigados, susikrimtęs dėl savo ginklo brolių nenoro mirti už mamytę (ukr. ненька – šis epitetas dažnai vartojamas su Ukrainos pavadinimu), bandė įtikinti juos grįžti į frontą, o patyręs nesėkmę išsiuntė juos ekspresu pas tėtuką (Stepaną) Banderą. Tolesnis brolio-griovėjo likimas dar tikslinamas“, – pakomentavo jis.
Įraše iš pradžių girdėti karšta, keiksmažodžiais paįvairinta kelių vyrų diskusija. Įpusėjus įrašui filmuojantysis pagrasina kitus pribaigsiantis. Jis išeina į lauką, esą paima granatą ir esą sviedžia į slėptuvę. Iš ten nugriaudėja sprogimas.
Bet scena atrodo suvaidinta. Pokalbis vystosi nenatūraliai. Lauke granatą ištiesė vos paprašytas, tarytum ją būtų paruošęs iš anksto. Pati granata matoma vos akimirką ir nežinia, ar ji tikrai buvo įmesta į slėptuvę. Sprogimo rezultato – liepsnos, dūmų, griūnančių slėptuvės sienų ir pan. – įraše taip pat nematyti.
Taip pat skaitykite: Sprogimas slėptuvėje – ukrainiečio ataka prieš savus ar tik propagandos šūvis?
Keliuose sakiniuose prie vaizdo įrašo nėra konkrečių detalių apie šį įvykį, tik paminėta 59-oji brigada. Šios atskirosios motorizuotos pėstininkų brigados karių uniforma yra kiek žalesnė.
Pranešimo apie tokį sabotažo atvejį pastarosiomis dienomis nebuvo nei 59-osios brigados, nei Gynybos ministerijos, nei Generalinio štabo oficialiose paskyrose „Facebook“
Žinomas ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas vaizdo įrašą įvertino kaip provokaciją.
Brangių mašinų nepirko
Socialiniuose tinkluose pasipylė priekaištai Lietuvos Raudonajam Kryžiui (LRK) už ketvirtį milijono eurų įsigijus du prabangius automobilius. Jo atstovai kaltinimus atmetė ir pateikė įrodymus – automobilius padovanojo kolegos iš Vokietijos.
Organizaciją šmeižiančiu įrašu vien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo beveik 700 vartotojų.
„LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJA, ko gero, nelegalams gelbėti įsigijo porą „Gelikų“, kurių vienas kainuoja nuo 124 509 eurų, o už abu suplojo nuo 250 000 euriukų + papildomos komplektacijos bajeriai. Ir, žinoma, jokio lizingo!“ – rašoma žinutėje.
LRK komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė šiuos tvirtinimus paneigė: „Patikinu, kad automobilių, kurie dažnai atkreipia žmonių dėmesį, Lietuvos Raudonasis Kryžius nepirko, jie buvo padovanoti Vokietijos Raudonojo Kryžiaus.“
Taip pat skaitykite: Interneto troliams kliūva Raudonojo Kryžiaus automobiliai: kaltina nepamatuota prabanga
Iki šiol organizacijos savanoriai ir darbuotojai paramą vienišiems senjorams, negalią turintiems, nelaimės ištiktiems žmonėms veždavo nuosavais automobiliais, todėl ilgą laiką buvo didelis poreikis turėti nuosavą transportą paramai pristatyti.
„Net ir atokiausiuose kaimeliuose gyvenantiems seneliams purvais ir miškais reikalingą paramą savanoriai, darbuotojai veždavo savo automobiliais.
Transportas paramai vežti mums buvo labai reikalingas, todėl džiaugiamės, kad dabar žmones, kuriems reikalinga parama, galime pasiekti greičiau ir paprasčiau“, – pasakojo L.Lesauskaitė.
Organizacija kreipėsi į kolegas Vokietijoje dėl galimybės parduoti transporto priemones ir įsigyti kitokius automobilius, tačiau to padaryti pastarosios šalies Raudonasis Kryžius kartu su „Mercedes-Benz“ atstovybe neleido.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
